Kokią vietą Nacionalinėje energetikos strategijoje užims vėjas?

Nacionalinė energetikos strategija – tai šaliai ypač svarbus dokumentas, nubrėšiąs Lietuvos ateitį: ar mes rinksimės švarias ir neišsenkamas energijos rūšis ar liksime prie taršių iškastinių. Lietuva itin priklausoma nuo elektros importo, o energetinis saugumas išlieka vienas esminių šalies nacionalinio saugumo problemų.

Europos Sąjungos strategija numato, kad iki 2030 m. 50 proc. bendrijos elektros poreikių turėtų patenkinti žalioji energetika. Ilgainiui bus siekiama visiškai atsisakyti aplinką teršiančių tradicinių energijos gamybos būdų. Todėl, atitinkamai, ir Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Nuomonės apklausos rodo, kad tokius ES planus palaiko ir didžioji visuomenės dalis. Tai patvirtina 2016 metų pabaigoje atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Šalies gyventojai itin palankiai vertina vėjo energetiką. Net 88 proc. apklaustųjų apie ją atsiliepia teigiamai ir pasisako už intensyvesnę jos plėtrą.

Lyginant su kitais vietiniais ištekliais, naujai statomos vėjo elektrinės jau dabar gali pasiūlyti pigiausią energiją tarp visų vietinės generacijos šaltinių. Pernai vėjų jėgainių parkai peržengė simbolinę ribą ir pirmą kartą istorijoje pagamino daugiau nei vieną teravatvalandę energijos bei patenkino maždaug dešimtadalį viso Lietuvos elektros poreikio.

Energetikos ekspertai pripažįsta, kad vėjo energetika pastaraisiais metais yra padariusi didžiulę pažangą. Visų pirma, nuolat tobulėjančių technologijų dėka. Pernai vėjas tapo antru pagal dydį elektros generacijos šaltiniu Europos kontinente, aplenkdamas anglį.

Vėjo energetikos pasiekimus pagaliau įvertino ir mūsų valdžios atstovai: diskusijose dėl energetinių prioritetų, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, Energetikos ministerijos atstovai paskelbė, jog naujoje Strategijoje bus siūloma iki 2030 metų iš atsinaujinančių išteklių pasigaminti 45 proc. elektros energijos.

Vis dėlto, šiuo metu jau yra pasiekta įstatyme numatyta 500 MW suminės vėjo jėgainių galios riba, todėl šiais ir kitais metais vėjo sektoriuje nusimato investicinė pauzė. Tai nėra gerai verslui. Kada prasidės sekantis etapas ir kaip toliau Lietuvoje vystysis vėjo energetika turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais, kai bus pristatytas svarbiausias šiuo metu rengiamas tolesnės plėtros dokumentas.