Europa skatinama sparčiau plėtoti vėjo ir saulės energetiką taip ne tik mažinant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, bet ir įgyvendinant kovoje su klimato kaita prisiimtus įsipareigojimus – iki 2030 m. pasaulio klimatas turėtų atšilti ne daugiau kaip 1,5 °C. Pagal vėjo energetikos vystymo tempą Lietuva yra viena iš vos 4 Europos Sąjungos (ES) šalių, kurių metinis vėjo energetikos pajėgumų augimas yra pakankamas pasiekti bendrijos tikslus, tačiau vertinant vėjo elektrinių parkų vystymui reikalingų procedūrų trukmę – vis dar kone du kartus atsilieka nuo ES rekomendacijų.
2021 m. ES buvo įrengti 34 gigavatai (GW) vėjo ir saulės energijos pajėgumų. Nepriklausomo energetikos analitinio centro EMBER skaičiavimais, norint pasiekti 1,5 °C tikslą, metiniai vėjo ir saulės energijos pajėgumai turėtų padvigubėti ir 2026 m. pasiekti 76 GW. Prognozės rodo, kad iki šios datos ES pridės tik 38 GW, t. y. vos pusę reikiamo metinio pajėgumų padidėjimo.
„Europai ambicijų atsinaujinančiosios energijos srityje netrūksta, tačiau ji susiduria su planų įgyvendinimo iššūkiais. Keliami didesni tikslai vis dar nėra realizuojami, todėl visa Europa turėtų skubiai imtis veiksmų, kad būtų pašalintos leidimų išdavimo kliūtys ir išnaudotas visas atsinaujinančių energijos išteklių potencialas“, – situaciją komentuoja EMBER energetikos ir klimato duomenų analitikė Harrieta Fox.
Šlubuoja leidimų išdavimas
Analitikų duomenimis, esant numatytam vystymo tempui, tik keturiose iš 27 ES šalių vėjo energijos pajėgumų augimas yra pakankamas – Suomijoje, Kroatijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. Vis dėlto nerimo kelia tai, kad nė viena iš ES šalių neatitinka bendrijoje numatytų gairių išduoti vėjo elektrinių parkų statybai reikalingus leidimus per 2 metų terminą.
Sparčiausiai leidimus vėjo elektrinių parkams parengia Rumunija (30 mėn.), tuo tarpu ilgiausiai procesas trunka Kroatijoje (120 mėn.). Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) l. e. p. direktoriaus Edgaro Maladausko, šiuo metu naujų vėjo elektrinių parkų vystymas Lietuvoje užtrunka 36–42 mėnesius. 42-iejų mėnesių arba 3,5 metų terminą nurodo ir EMBER analitikai.
„Nors pakankamai ilgai trunka vėjo elektrinių parko infrastruktūros paruošimas, pačių vėjo jėgainių statybos (užsakius jų tenka laukti ir 12–15 mėnesių), dar daugiau laiko sugaištama viešinant projektinius pasiūlymus ir tvarkant reikalingus dokumentus: pasirašius ketinimo protokolą, reikia gauti plėtros leidimą, suderinti projekto prijungimo prie elektros tinklo sąlygas ir t. t. Vien techninio projekto parengimas gali užtrukti iki 9 mėnesių. Stringa ir su „Litgrid“ susijusios procedūros – būtina pagreitinti ir supaprastinti sąlygų išdavimą, priderinimo procedūrą“, – vardina pašnekovas ir pabrėžia, kad šiuo metu vėjo energetikai itin reikia greičio.
Būtinybė spartinti vėjo elektrinių parkų plėtrą Lietuvoje turėtų suteikti impulso ne vien vystytojams, bet ir visam šalies energetikos sektoriui.
„Pernai Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pagamino 1,36 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos – tai vos 11,5 proc. galutinio šalies elektros energijos poreikio. Tik didindami elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių galime pasiekti norimą energetinę nepriklausomybę, kuri neįmanoma be spartesnės vėjo ir saulės elektrinių parkų plėtros. Vyriausybė ir kitos institucijos, suvokdamos situacijos svarbą, turėtų būti suinteresuotos padėti greičiau įgyvendinti jau vystomus projektus“, – sako LVEA vadovas.
Gelbėtų vėjo ir saulės sinergija
Tuo tarpu saulės elektrinių parkų plėtra ES juda kur kas sparčiau. Lietuva ne tik pirmauja ES išduodant leidimus saulės elektrinių parkams vystyti, bet ir gerokai pranoksta bendrijos numatytą rekomenduojamą 2 metų terminą – šis siekia vos 12 mėnesių.
„Palankesnis požiūris į saulės elektrines yra nulemtas tiek pigesnio ir greitesnio įdiegimo, tiek paprastesnio veikimo – saulės elektrines ant pastatų stogų įsirengti gali ir gyventojai, ir įmonės, nors būtent vėjo energetika gali garantuoti pigiausią elektros energijos gamybą ir didžiausias jos apimtis. Be to, pasiekus nustatytą 2GW galios ribą saulės energetika susiduria su iššūkiais. Sprendimas – hibridinių saulės ir vėjo parkų plėtros skatinimas“, – sako LVEA vadovas.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad saulės ir vėjo elektrinės neturėtų būti priešinamos – šių skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių sinergija gali atnešti daugiau naudos, nei jiems veikiant po vieną. Europoje sparčiai populiarėja hibridiniai vėjo ir saulės parkai, užtikrinantys, kad elektros energija yra gaminama kur kas efektyviau – kol šviečia saulė, veikia saulės elektrinės, o labiau vėjuotu ir šaltuoju metų periodu elektros energiją generuoja vėjo jėgainės. Į vieną tinklą sujungtos šios jėgainės užtikrina tolygesnį elektros energijos perdavimą, gali geriau patenkinti elektros energijos poreikius, efektyviau išnaudojami turimi tinklų pralaidumai.
Negana to, hibridiniuose parkuose gali būti montuojamos ir elektros perviršį saugančios ličio baterijos arba jėgainių pagaminta elektra naudojama žaliojo vandenilio gamybai – šie sprendimai padėtų subalansuoti tinklo apkrovimą.
„Dėl rekordinių elektros kainų biržoje ir „Perlo energijos“ situacijos, privalome dar greičiau judėti į priekį vystydami vėjo energetiką. Nesidairykime nei į Europos planus, nei rekomendacijas, kas ir kiek atsinaujinančios energijos turi išvystyti. Lietuva privalo kuo greičiau tapti energetiškai nepriklausoma nuo kitų šalių ir bent 150 proc. apsirūpinti tvaria elektros energija, nes elektros suvartojimas ateityje tik augs. Vienintelis būdas kovoti su aukštomis elektros kainomis – greičiau vystyti vėjo ir saulės energetiką bei kitas technologijas, kurios leistų subalansuoti ir sumažinti kainas, mažintų energetinį skurdą ir chaosą. Kaip visada, ta šalis, kuri į atsinaujinančios energetikos traukinį įšoks pirmoji, ta ir bus didžiausia laimėtoja“, – pastebi E.Maladauskas.
