Energetikos ministerijai pateikus derinti Vyriausybės nutarimo projektą dėl vietų Baltijos jūroje, kuriose būtų tikslinga plėtoti vėjo elektrinių parkus, ir dėl elektrinių galių, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija atkreipia dėmesį į sėkmingai plėtrai svarbius aspektus. Siekiant efektyvumo, svarbu tinkamai sureguliuoti įstatyminę bazę ir pateikti sektoriaus dalyviams trūkstamus išaiškinimus.
„Pirma, svarbu kaip įmanoma greičiau atlikti vėjo energetikos plėtrai jūroje reikalingus tyrimus ir studijas. Juos reglamentuojantys įstatymo pakeitimai buvo priimti dar 2017 metais, tačiau nuo to laiko buvo atlikta vos viena studija dėl vėjo energetikos potencialo Lietuvos jūrinėse teritorijose. Jau tampa akivaizdu, kad iki įstatyme numatyto galutinio termino – 2021 m. vasario 1 d. – visi reikalingi darbai nebus atlikti ir vėjo energetikos plėtra jūroje nusikels vėlesniam laikotarpiui. Jei procesai ir toliau vyks tokiu tempu, kyla rizika, kad iki 2030 metų vėjo elektrinių jūroje nepamatysime“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Antra, anot jo, rinkos dalyviai laukia išaiškinimo, kas – Lietuvos energetikos agentūra ar patys vėjo energetikos projektų vystytojai – bus atsakingi už tam tikrų tyrimų, tokių kaip vėjo greičio matavimas, dugno tyrimai ir pan., atlikimą. Turėti tikslius duomenis apie jūrines sąlygas yra be galo svarbu, tuo tarpu ribotas Lietuvos energetikos agentūros biudžetas gali neužtikrinti geriausio tokių tyrimų rezultato. Todėl potencialūs aukciono dalyviai turėtų turėti galimybę patys atlikti šiuos esminius tyrimus.
Trečias svarbus žingsnis – sprendimas, kas – tinklų operatorius ar pats vystytojas – bus atsakingas už jūrinės pastotės ir eksporto kabelių iki kranto infrastruktūros sukūrimą. Asociacijos vertinimu, atsižvelgiant į Covid-19 pandemijos sukeltą ekonomikos sąstingį, kuomet šalys ieško būdų skatinti ekonomikas, toks projektas galėtų būti visiškai arba dalinai finansuojamas iš valstybės ar ES biudžeto lėšų. Tai prisidėtų kuriant darbo vietas, pridėtinę vertę ekonomikai ir parodytų valstybės ryžtą vystyti vėjo energetiką jūroje, pereinant prie mažai anglies dvideginio išmetančios ekonomikos.
Kaip neseniai skelbė Energetikos ministerija, Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad elektrinių parko įrengtoji galia siektų 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje pagamintų apie 2,5–3 TWh elektros energijos per metus – tai yra apie 25 proc. dabartinio šalies elektros energijos poreikio.
Nutarime numatyta tiksli Baltijos jūros teritorija, kurioje efektyviausia vėjo elektrinių plėtra. Numatomas teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia 137,5 kvadratinius kilometrus, atstumas iki kranto – apie 29 kilometrai, vidutinis jūros gylis – 35 m, vidutinis vėjo greitis, anot Nacionalinės energetikos agentūros, – apie 9 m/s.
Kaip pastebi asociacijos ekspertai, siūloma parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai – atitinka šiuo metu Europoje veikiančių jūrinių vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.
Pirmuosius aukcionus jūriniam vėjui planuojama skelbti 2023 m. Elektrinės turėtų būti pastatytos ir pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m.
Papildymas, 2020 06 29:
Birželio 22 d. Vyriausybė priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo plėtrai – beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Kaip pranešime teigia Energetikos ministerija, tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.
Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 km2 , atstumas iki kranto – apie 29 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s. Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.
Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks VšĮ „Lietuvos Energetikos Agentūra“.
Papildomai, įvertinant užsienio šalių patirtį ir tai, kad tinklų plėtra jūrinėje teritorijoje planuojamų elektrinių prijungimui gali trukti iki 8 metų, Vyriausybė pasiūlė perdavimo sistemos operatoriui pradėti parengiamuosius darbus numatomų plėtoti elektrinių prijungimui prie elektros tinklų.
Daugiau informacijos rasite Energetikos ministerijos svetainėje.
