Koronavirusui sustabdžius ekonomiką, Europa raginama paspartinti energetikos sistemos perėjimą prie atsinaujinančių šaltinių. Skirtingos iniciatyvos ragina laikyti Žaliąjį susitarimą (angl. – the Green Deal) kertiniu ekonominiu regiono atsaku į pandemiją ir jos sukeltą sunkmetį.
Iš viso 17 šalių – Austrija, Danija, Suomija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Slovakija, Airija, Slovėnija bei Malta – ragina šiuo laikotarpiu išlaikyti klimato ir ekologijos klausimus tarp politinės darbotvarkės prioritetų, ruošiant atsigavimą po Covid-19 pandemijos. Tai – aiški daugumos pozicija ES, suteikianti pastebimos jėgos Žaliajam susitarimui.
„Vyriausybės visoje Europoje turėtų suderinti atsigavimui ir skatinimui skirtas priemones su ilgojo laikotarpio vizija, kurią nubrėžė ES Žaliasis susitarimas. Tai padės sukurti švaresnę, sveikesnę ir atsparesnę Europą“, – sako „WindEurope“ vadovas Giles Dickson.
Nors Lietuva parodė iniciatyvą ir kartu su kitomis septyniomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis kreipėsi į Europos Komisiją siūlydama atsinaujinančios energetikos pramonei skirti prioritetinį dėmesį, ne visų Lietuvos politikų ir diplomatų nuomonės šiuo klausimu sutapo. Kaip pastebi Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos ekspertai, nors Lietuva yra patvirtinusi ambicingą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje numatyta visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių išteklių, šalies aukščiau paminėtame sąraše nebuvo.
Savo ruožtu Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (angl. – International Renewable Energies Agency, IRENA) naujai paskelbtoje ataskaitoje skaičiuoja, kad visuotinei dekarbonizacijai iki 2050-ųjų prireiktų 4,3 trln. JAV dolerių. Tai reiškia investicijas į atsinaujinančią energetiką, elektrifikaciją, reikalingą infrastruktūrą ir energetinį efektyvumą.
Ataskaitoje aiškiai atskleidžiama, jog atsinaujinančių energijos šaltinių ir energetinio efektyvumo sprendimams diegti skirtos lėšos atsipirktų su kaupu. Globali dekarbonizacija leistų sutaupyti apie 169 trln. eurų aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos išlaidų. Būtent todėl IRENA, kaip ir 17 ES vyriausybių, ragina sparčiau įgyvendinti pokyčius energetikos sistemoje, kaip dalį atsako į Covid-19.
Laikytis Žaliajame susitarime iškeltų tikslų prieš kurį laiką išplatintame laiške paragino ir 31 organizacija, vienijanti Europos elektros, šildymo, vėsinimo, pastatų ir transporto sektorius.
