Naujoje Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltas tikslas po trisdešimties metų visą reikalingą elektros ir šilumos energiją gaminti iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių. Reikšmingą indėlį į švarios energetikos plėtrą įneš ir vėjo energetika – vėjo jėgainės taps pagrindiniu elektros energijos generatoriumi Lietuvoje.
Atsinaujinantys ištekliai
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija birželį Seime buvo patvirtinta 103 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir dviem susilaikius.
Strategijoje užsibrėžta, kad jau 2030 metais Lietuvoje gaminama energija turi sudaryti 70 proc. bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos. 45 proc. suvartojamos elektros ir 90 proc. šilumos energijos turės būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Ilguoju laikotarpiu – iki 2050 metų – visa reikalinga elektros energija turės būti pagaminama šalies viduje. 100 proc. elektros ir šilumos energijos turės būti gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kiek mažiau ambicingi tikslai numatomi tik transporto sektoriuje – 2050 metais iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti degalai turės sudaryti 50 proc. visų sunaudojamų degalų. Bendrai skaičiuojama, kad atsinaujinantys ištekliai užtikrins 80 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos.
Dar daugiau vėjo
Ambicingus tikslus nubrėžusioje strategijoje numatoma, kad vėjas taps pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu. Prognozuojama, kad jau 2030 metais vėjo jėgainių parkuose bus pagaminama virš 50 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Likusią dalį ketinama pagaminti iš kitų atsinaujinančių energijos šaltinių: iš saulės šviesos numatoma pagaminti 22 proc., iš biokuro – 16 proc., iš hidroenergijos – 8 proc., o 1 proc. iš biodujų.
Tokie rodikliai reiškia, kad Lietuva prisijungė prie vėjo energetiką nuosekliai vystančių valstybių, tokių kaip Danija, Nyderlandai, Vokietija, Švedija, Portugalija, Ispanija, Airija. Organizacija „Wind Europe“ yra suskaičiavusi, kad vėjo energetikos plėtra praėjusiais metais Europoje pralenkė visas kitas rūšis. Atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 85 proc., o vėjo jėgainės – 55 proc. visos naujai instaliuotos galios. Pernai jos pagamino 11,6 proc. ES reikalingos elektros energijos.
Dabar pagamina penktadalį
Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai jau dabar vėjuotomis dienomis gali sugeneruoti apie 20 proc. ar net daugiau šaliai reikalingos elektros energijos. Per metus vėjas pagamina vidutiniškai 12–13 proc. elektros poreikio. Tai reiškia, kad vėjo jėgainių sugeneruotos elektros energijos pakanka 700 tūkst. namų ūkių, arba maždaug 1,4 mln. gyventojų.
Įgyvendinus Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytus tikslus, jau 2030 metais vėjas turėtų pagaminti virš 30 procentų mūsų šaliai reikalingos elektros energijos, tuo pačiu reikšmingai prisidėti mažinant CO2 kiekius atmosferoje.
