Spustelėjus šaltukui iš individualių namų kaminų rūkstantys dūmai – įprastas vaizdas daugelyje vietovių Lietuvoje. Kol dauguma piktinasi neigiamu poveikiu aplinkai, retas susimąsto apie galimą žalą sveikatai. Vienu didžiausiu pavojumi visuomenės sveikatai Europoje laikoma oro tarša ne tik sukelia ir apsunkina kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligas, bet ir yra dažna priešlaikinių mirčių priežastis. Pasak ekspertų, kovojant su pavojinga oro tarša svarbu atsigręžti ir į atsinaujinančią energetiką, kurios plėtra ženkliai prisidėtų prie taršos mažinimo.
Šveicarijos įmonės „IQAir“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuva tarp 131 vertinamų šalių pagal didžiausią oro taršą užėmė 78 vietą, nusileisdama kitoms Baltijos šalims, Latvijai (94 vieta) ir Estijai (120). Vis dėlto, situacija nėra tokia bloga – Europos aplinkos agentūros (EEA) duomenimis, Lietuvos oro tarša yra mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. Pavyzdžiui, nors vienu svarbiausių oro taršos rodiklių laikomų kietųjų dalelių kiekis atitinka ES svertinį vidurkį – 11,4, įprastai pramoninės veiklos sukeliamo azoto dioksido svertinis vidurkis šalyje sudaro 10,8, kai ES vidurkis siekia 14,4. Mažesni ir kiti oro taršos rodikliai. Tačiau, EEA duomenimis, 2021-aisiais Lietuvoje dėl kietųjų dalelių poveikio užfiksuota virš 2 tūkst. priešlaikinių mirčių, anglies dioksido – 200, ozono – virš 100.
„Palyginti su Europa, Lietuva visuose oro taršos žemėlapiuose yra žalesnėje zonoje. Mes neturime tokios prastos oro kokybės, kokia yra pramonės atžvilgiu itin aktyviose šalyse ar ten, kur šildymui žiemą naudojamas vien iškastinis kuras, pavyzdžiui, deginama akmens anglis Lenkijoje“, – komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Sukelia ir onkologinius susirgimus
Pasak visuomenės sveikatos specialistės, oro tarša turi gana platų neigiamą poveikį – nuo kvėpavimo takų pažeidimų iki priešlaikinių mirčių.
„Dėl oro taršos organizmas ne tik yra labiau pažeidžiamas oro teršalų, bet ir gali nepasisavinti reikiamo kiekio deguonies, dėl ko nukenčia ir deguonies kiekiui jautrios sistemos – širdies ir kraujagyslių, smegenų veikla. Be to, užterštame ore gali būti įvairių medžiagų, kurios, patekusios į kraują bei vidaus organus, gali sukelti ir specifinių pažeidimų, skatina kvėpavimo sistemos uždegiminius procesus. Sumažinę oro taršą sumažintumėme ir išvengiamų priešlaikinių mirčių – tose vietovėse, kur oras yra labiau užterštas dėl aktyvios pramonės veiklos, transporto ir kitų faktorių, fiksuojamas ir didesnis priešlaikinių mirčių skaičius“, – sako I. Taraškevičienė.
Pašnekovės teigimu, itin pavojinga oro tarša tampa tada, kai dėl susiklosčiusių meteorologinių sąlygų užterštas oras neišsisklaido – tuo metu visuomenės sergamumo rodikliai ženkliai išauga, hospitalizuojama daugiau asmenų dėl širdies, kvėpavimo takų ligų. Tais atvejais nerekomenduojama lauke ilgai būti mažamečiams ir senyvo amžiaus, taip pat lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
„Užterštas oras gali sukelti ūminę ligą ar sveikatos pablogėjimą, tačiau pavojingas yra ir jo ilgalaikis poveikis mažesnėmis koncentracijomis, ypač dėl kancerogenams priskiriamų kietųjų dalelių, kurios gali sukelti onkologinius susirgimus. Šios dalelės ore susidaro dėl intensyvių transporto srautų, pramonės ir šiluminių elektrinių veiklos. Vis dėlto, jei pramonės ar energetikos įmonėms galima taikyti efektyvias oro taršos suvaldymo priemones – įrengiami oro filtrai – silpniau yra valdoma transporto tarša, kietu kuru šildomų individualių namų tarša. Pastarųjų šaltinių kietosios detalės išmetamos žemesniame aukštyje, mažiau yra efektyvių ir prieinamų teršalų valymo sistemų, teršalai ilgiau sklaidosi ir gali labiau kenkti gyventojų sveikatai“, – pabrėžia NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.
Atsinaujinanti energetika – ir oro taršai mažinti
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, praėjusiais metais stambiausios Lietuvos pramonės ir energetikos įmonės į aplinką išmetė 57 tūkst. tonų teršalų – anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių ir kita. Ne ką mažiau svarbus ir kitas aplinkos taršos rodiklis, darantis poveikį ne tik klimato kaitai, bet ir oro kokybei bei visuomenės sveikatai – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), kurių daugiausia, net apie 60 proc., susidaro energetikos sektoriuje.
„Deja, turime pripažinti, kad oro tarša yra vienas iš augančios ekonomikos požymių – kuo daugiau vystoma pramonė, energetika, tuo sparčiau auga bendrasis vidaus produktas (BVP), vartojimas ir tuo pačiu daromas poveikis aplinkai. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama taršos prevencijai – transporto keliamą taršą pamažu mažina aplinkai draugiškesni, elektra varomi automobiliai, griežčiau kontroliuojamos gamybos įmonės, taršus kuras keičiamas palankesnėmis alternatyvomis. Atitinkamų sprendimų imamasi ir energetikos sektoriuje“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Edgaras Maladauskas.
Pasak jo, mažinant taršą energetikos sektoriuje pirmenybė yra teikiama atsinaujinantiems energijos ištekliams, kurie išstumia ŠESD ir oro taršą sukeliančius elektros energijos gamybos būdus.
„Vėjo energetika yra itin švari – gaminančios elektrą vėjo jėgainės neišskiria nei ŠESD, nei kitų teršalų, kaip azoto dioksidas, sieros oksidas ar kietosios dalelės. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų vėjo energetika Europoje gali sutaupyti iki 270 mln. tonų ŠESD – tai yra tiek, kiek per metus išmeta Ispanija“, – sako E. Maladauskas.
Nulinės taršos imasi ir ES – keliamas tikslas iki 2030 metų 55 proc. sumažinti ankstyvų mirčių nuo kietųjų dalelių poveikio, palyginti su 2005-ųjų rodikliais. 2020 metais šį rodiklį ES valstybėse narėse jau pavyko sumažinti 45 procentais, dėl ko tikimasi, kad nulinės taršos veiksmų planas bus sėkmingai įgyvendintas iki numatytos datos. Negana to, keliamas tikslas, kad iki 2050-ųjų pavyks sumažinti oro taršą iki tokio lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai.
„Kuo daugiau atsinaujinančios energijos išteklių įtrauksime į energetikos planus, tuo labiau priartėsime tiek prie energetinės nepriklausomybės, kurios siekia ne tik Lietuva, bet ir dauguma Europos šalių, tiek prie geresnės visuomenės sveikatos. Oro taršos mažinimas ir pramonės dekarbonizacija bei elektrifikacija vis labiau tampa esminiu aspektu, nusakančiu, kokią ekonomiką sukursime – ar sveikos visuomenės, ar sergančiųjų“, – pabrėžia LVEA atstovas.
