Karšta vasara Europoje: atsinaujinantys šaltiniai kompensavo elektrinių veikimo problemas

Šią vasarą visoje Europoje fiksuoti karščio rekordai nulėmė nesklandumus atominėse ir šiluminėse elektrinėse, o kartu – ir gamybos apimčių mažėjimą. Visa tai kompensavo stabili elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, skelbia „WindEurope“.

Karšta vasara Europoje privertė atomines ir anglimis kūrenamas jėgainės sumažinti gamybos apimtis arba netgi laikinai nutraukti veikimą. Tiesa, ekstremalus karštis kontinente ne pirmą kartą paveikė elektrinių darbą – panašios karščio bangų pasekmės stebėtos 2003, 2006 ir 2015 metais. Vis dėlto kyla du klausimai: kodėl aukšta oro temperatūra priverčia stabdyti elektrinių darbą ir kaip neutralizuoti nesklandumus gaminant energiją iš atsinaujinančių šaltinių?

Karščio bangų įtaka elektrinėms

Tam, kad šiluminės elektrinės galėtų sklandžiai veikti, joms būtinas vanduo. Todėl karšti orai turi itin didelės įtakos visoms vandenį savo procesuose naudojančioms elektrinėms – mat jo temperatūra išauga visame žemyne.

Tuo tarpu atominėse ir anglimi kūrenamose elektrinėse aukštos temperatūros garai suka turbinas, šilumos energiją paverčiančias elektra. Per šį procesą garų temperatūra krenta, o tai trukdo efektyviai sukti turbinas. Tačiau viso to galima išvengti garus kondensuojant į vandenį, nes skysčiai karštį absorbuoja geriau nei dujos. Garų kondensacijai į skystį naudojamas aušinimo vanduo, imamas iš upių, ežerų ar jūrų. Atlikus vėsinimo procesą ir vandenį ataušinus iki tinkamos temperatūros jis vėl grąžinamas į gamtą. Atominėse elektrinėse reaktoriams aušinti naudojamas vanduo vėliau taip pat paleidžiamas atgal į upes. 

Būtent šiame todėl aukštesnė oro temperatūra ir sukelia rimtų rūpesčių. Jeigu upės, iš kurių imamas vanduo aušinti elektrinėms, įkaista iki daugiau nei 28°C, elektrinėms nebeleidžiama tokio karšto vandens grąžinti į upes – tai gali pakenkti natūraliai ekosistemai.

Tam, kad būtų išvengta ekologinių katastrofų išleidžiant per karštą vandenį, ir buvo priimti sprendimai apriboti elektros energijos gamybą tam tikrose elektrinėse arba netgi jas laikinai išjungti. Pavyzdžiui, gamybos apimtis buvo laikinai sumažinusios atominės elektrinės Suomijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Dėl pakilusių temperatūrų buvo išjungta ir anglimi kūrenama jėgainė Vokietijoje. 

Atsinaujinančių šaltinių svarba 

Tačiau elektros energijos trūkumo Europoje padėjo išvengti jos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Pavyzdžiui, Vokietijos rytuose elektros energijos gamyba saulės jėgainėse pasiekė rekordines aukštumas net ir tuomet, kai itin aukšta temperatūra taip pat mažino modulių efektyvumą. Vokietijos hidroelektrinės irgi liko nepaveiktos karščio bangų. 

Vertinant ateities perspektyvas, elektrai saugoti skirtos baterijos ir joms laikyti skirtos erdvės gali suvaidinti itin svarbų vaidmenį  ateities energetikos sistemoje. Jos gali padėti susidoroti net ir su ilgai užsitęsusiais karštais orais, nes baterijų saugojimo erdvės yra kondicionuojamos ir leidžia palaikyti stabilią temperatūrą. Tuo metu pagal įperkamumą, lyderio pozicijos Europoje neužleidžia vėjo energetika. Technologinės ir rinkos inovacijos nulems ir tolesnį vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos kainų mažėjimą.

Visa tai leidžia judėti prie išvados, kad atsinaujinantys šaltiniai, priešingai nei iškastinis kuras, gali padėti stabiliai gaminti švarią elektros energiją vartotojams.