Per pirmąjį šių metų pusmetį Europoje buvo instaliuota naujų vėjo jėgainių, kurių galia kartu sudėjus siekia 4,5 GW. Šis rezultatas yra kiek kuklesnis nei pernai tuo pačiu metu, kuomet naujų jėgainių galia siekė 6,1 GW, tačiau pateisina pusmečio lūkesčius, skelbia „WindEurope“.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius sausumoje instaliuota 3,3 GW galios elektrinių. Daugiausia – Vokietijoje (1,6 GW), Prancūzijoje (605 MW) ir Danijoje (202 MW). Jūroje instaliuota 1,1 GW galios jėgainių, čia lyderiavo Jungtinė Karalystė (911 MW), Belgija (175 MW) ir Danija (28 MW). Vokietija naujų vėjo jėgainių jūroje statybas planuoja antroje šių metų pusėje.
Tikimasi, kad per visus 2018 metus Europoje bus pastatyta naujų vėjo jėgainių, kurių galia kartu sudėjus sieks 13,5 GW – 3,3 GW numatomi jūroje, 10,2 GW sausumoje.
„WindEurope“ vyriausiojo politikos formuotojo Pierre Tardieu teigimu, šie metai pasižymi solidžiu naujų vėjo jėgainių parkų skaičiumi, bet galios augimas stebimas tik keliose rinkose: „Prancūzija instaliavo daugybę naujų sausumos vėjo jėgainių, bet per pastaruosius aštuonis mėnesius neišdavė nė vieno naujo leidimo dėl administracinių iššūkių. Tai reiškia, kad šalyje sumažės naujai statomų vėjo jėgainių, o tai gali sukelti nerimo visoms tiekimo grandinei priklausančioms kompanijoms.“
Anot P. Tardieu, pagirtina, kad Vokietijoje šiuo metu projektams reikia gauti plėtros leidimą norint dalyvauti aukcionuose sausumos vėjo jėgainėms, bet šis reikalavimas turi virsti nuolatiniu. Be to, esą neaišku, kada bus surengtas naujas 4 GW aukcionas. Vokietijos Vyriausybė neskuba patvirtinti naujų aukcionų apimčių, nors naujojoje Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje siūloma numatyti, kad visos šalys narės turės pateikti penkerių metų aukcionų tvarkaraštį ir apimtis.
„Aiškumas ir apibrėžtumas yra labai svarbus visoms tiekimo grandinėje veikiančioms kompanijoms – tai padeda užtikrinti vėjo energetikos sektoriaus augimą Europoje ir darbo vietų kūrimą. Investicijų į gamybą, įgūdžius, mokslinius tyrimus ir plėtrą galima pritraukti tik tuomet, kai vyriausybės pateikia ilgalaikę viziją, leidžiančią investuotojams priimti sprendimus ir sumažinti kaštus. Būtent šių iššūkių sprendimas leistų Europai ekonomiškai efektyviai pasiekti tikslą 2030-aisiais 32 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių“, – pažymi P. Tardieu.
