Ką 2018-ieji žada vėjo energetikai? Įžvalgos ir prognozės
Lietuvoje šie metai prasidėjo vėjuotais orais ir beveik trečdaliu išaugusiomis elektros energijos gamybos apimtimis vėjo jėgainėse. Modernioms jėgainėms demonstruojant gerus rezultatus ir pingant iš vėjo gaminamai elektros energijai, būtų palankus metas organizuoti naujus aukcionus.
Metų pradžios rezultatai
Pirmąjį metų mėnesį vyravę vėjuoti orai leido sėkmingai išnaudoti Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių pajėgumus. Energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, sausį vėjo jėgainių parkai pagamino 137,7 GWh elektros energijos – kone 30 proc. daugiau, nei per tą patį ankstesnių metų mėnesį. Gamybos apimtis maždaug tokia pat dalimi padidino tiek prie perdavimo tinklo prijungtos didžiosios, tiek ir mažosios vėjo elektrinės.
Organizacijos „Wind Europe“ duomenys rodo, kad kai kuriomis dienomis vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos užteko patenkinti net 28 proc. Lietuvos poreikio. Tokiomis vėjuotomis dienomis mažėjo elektros energijos importo iš kitų šalių poreikis. Iš viso sausį vėjo elektrinės pagamino 62 proc. Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos ir užtikrino 14 proc. bendro šalies elektros poreikio.
Nors nauji aukcionai šiuo metu nevyksta ir dėl šios priežasties daug naujų instaliuotų galių nesitikima, gera metų pradžia ir efektyviai veikiančios vėjo jėgainės leidžia tikėtis, kad per šiuos metus pasiektas rezultatas bus geresnis už pernykštį, siekusį 1,3 TWh. Tiesa, tam tikros įtakos turės ir klimato sąlygos, nes sugeneruotos elektros kiekiai svyruoja priklausomai ir nuo vėjingumo.
Prognozės aukcionams
Vis dėlto, pingant vėjo jėgainėse sugeneruojamai elektros energijai, vystyti šią energetikos rūšį būtų ne tik draugiška aplinkai, bet ir racionalu. Tai parodė ir paskutinis aukcionas, įvykęs dar 2015 m. Tuomet jį laimėjo kompanija „Renerga-1“, kurios pasiūlyta supirkimo kaina buvo 56 EUR/MWh. Jeigu aukcionai vyktų šiemet, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija prognozuoja, kad kaina neviršytų 50 EUR/MWh.
Dalintis tokiomis prognozėmis leidžia ir užsienio šalių patirtis. Pavyzdžiui, Vokietijos federalinė tinklų agentūra neseniai paskelbė pirmojo šių metų sausumos vėjo energetikos aukciono nugalėtojus. Kontraktus pelnė 83 projektai, kurių galia kartu sudėjus siekė 709 MW. Sėkmingų pasiūlymų kainos svyravo nuo 38 EUR/MWh iki 52,80 EUR/MWh, o vidutinė kaina siekė 47,3 EUR/MWh.
Galima palyginti, praėjusiais metais „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros energijos kaina siekė 35,1 EUR/MWh. Vadinasi, vėjo jėgainių sugeneruojamos elektros energijos kaina sparčiai artėja rinkos kainos link.
Rekordiniai 2017-ieji
Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai praėjusiais metais pagamino didžiausią elektros energijos kiekį per visą šalies vėjo energetikos istoriją – 1,3 TWh (1331 GWh). Tai – net 20 proc. daugiau nei per 2016 m.
Reikšmingos įtakos geriems rezultatams turėjo ir efektyviai veikusios 2016 m. pastatytos modernios elektrinės. Senesnių, maždaug prieš dešimtmetį statytų, vėjo jėgainių parkų vidutinis naudingumo koeficientas nesiekia 30 proc. Tuo tarpu, naujų turbinų, kurios buvo pastatytos 2015-2016 m., efektyvumas siekia beveik 40 proc., o atskirais atvejais netgi viršija šį rodiklį. Vadinasi, dėl patobulėjusių technologijų tas pats kiekis instaliuotos galios elektrinių gali pagaminti bent 25 proc. daugiau elektros energijos.
Europoje – sparti plėtra
Praėjusiais metais vėjo energetikos plėtra Europoje buvo itin sparti ir pralenkė visų kitų rūšių energetikos plėtrą. Remiantis „Wind Europe“ parengtoje apžvalgoje pateiktais rezultatais, naujai instaliuotos vėjo jėgainės sudarė 55 proc. visų naujai instaliuotų pajėgumų, o bendrai atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 85 proc. visos Europoje per 2017 m. instaliuotos galios.
Pernai naujai instaliuotų vėjo jėgainių galia kartu sudėjus siekė 15 638 MW – sausumoje instaliuota dalis buvo 12 484 MW, o jūroje – 3 154 MW. Palyginti su 2016 m., sausumoje instaliuotų vėjo jėgainių pajėgumai ūgtelėjo 14,3 proc., o jūroje – net 101 proc.
2017 m. vėjo jėgainės Europoje pagamino 336 TWh elektros energijos. Tai yra 11,6 proc. Europos Sąjungai reikalingos elektros energijos.