Prasidedant svarbiausiai vėjo energetikos konferencijai Baltijos šalyse „Windmission“, jūrinio vėjo ekspertai aptarė didžiausius iššūkius, su kuriais Lietuva, tikėtina susidurs, įgyvendindama pirmuosius jūrinio vėjo energetikos projektus Baltijos jūroje. Didžiausiomis rizikomis įvardinta sąlyginai maža Lietuvos rinka ir neaiški reguliacinė aplinka.
„Konkurencija tarp jūrinio vėjo projektų pasaulyje didėja kas dieną. Svarbu suprasti, kad planuodami pirmuosius jūrinio vėjo parkus Lietuvoje mes nesame izoliuoti nuo tarptautinės rinkos kintančių sąlygų ir jų keliamų iššūkių, tad jiems tinkamai pasiruošti laikas jau dabar,“– sako atsinaujinančios energetikos įmonės „Green Genius“ vėjo verslo vadovas dr. Darius Biekša.
„Prognozės rodo, kad jūrinio vėjo vystymo apimtys pasaulyje augs ne dvigubai ir net ne trigubai, nors jau dabar esame užsiėmę taip, kaip nebuvome pastarąjį dešimtmetį“, – sako vėjo jėgainių statytojo „Seaway7” verslo vystymo vadovas Petras Zeglarskis. – “Tokiame kontekste mažos rinkos, kaip Baltijos šalys ar net Lenkija, gali susidurti su tarptautinių partnerių pritraukimo iššūkiu. Siekiant sumažinti šį iššūkį, verta galvoti apie sinergiją ir bendradarbiavimą su aplinkiniais projektais – taip infrastruktūros sukūrimas jūrinio vėjo projektų vystymui būtų efektyvesnis ir patrauklesnis.”
Jam antrina ir jūrinio vėjo projektų valdytojas „Ramboll“. „Nepaisant teisinių ir reguliavimo skirtumų, pasaulinės kompanijos vertina Lietuvą ne kaip atskirą rinką, o kaip dalį Baltijos šalių regiono. Visų kaimyninių šalių projektai ir jų potencialas vertinamas bendrai“, – diskusijoje sakė „Ramboll“ jūrinio vėjo projektų valdymo direktorius Mariusz Wojcikas.
„Jūrinio vėjo rinka nėra vietinė ar regioninė – tai yra pasaulinė rinka ir mes konkuruojame pasauliniu mastu. Tad bendradarbiavimas ir sinergija regione yra svarbus projektų Baltijos jūroje sėkmės faktorius“,– sakė „Polenergia“ jūrinio vėjo tiekimo grandinės vadovas Pawelas Mawdukas.
Vėjo turbinų gamintojas, jūrinio vėjo turbinų lyderis pasaulyje „Siemens Gamesa“, instaliavęs daugiau negu 21 GW jūrinio vėjo turbinų atkreipia dėmesį, kad jūrinio vėjo vystymo procesas 2-3 kartus sudėtingesnis negu sausumo vėjo. „Kalbame apie daugiau negu 100 metrų ilgio mentes ar gyvenamojo namo dydžio naceles – tokios įrangos praktiškai neįmanoma transportuoti keliais, vadinasi, turime kurti atitinkamą infrastruktūrą netoli kranto. Jūrinė logistika iki jėgainės vandenyje nėra lengvesnė, reikalaujanti specifinių uosto galimybių ir specialios technikos. Prognozuojame, kad mūsų veiklos apimtys per metus augs nuo 5 GW iki 25 GW. Tad suprantama, mums reikės rinktis prioritetines rinkas investavimui“ ,– sakė „Siemens Gamesa“ jūrinio vėjo pardavimų direktorius Pawelas Przybylskis.
“Šalia mažo rinkos dydžio ar kylančių ir sunkiai prognozuojamų medžiagų kainos, trūksta aiškumo, kokiomis prisijungimo prie tinklo sąlygomis teks susidurti vystytojai – kol kas tai nežinoma ir tai kelia papildomu neaiškumu bei rizikų“,– pastebėjo Jeffas Davisas, „Ramboll“ vyresnysis konsultantas.
Tarptautinė jūrinio vėjo projektų darbinė sesija organizuojama atsinaujinančios energetikos bendrovių „Green Genius“ ir „Polenergia“. Tai yra svarbiausios vėjo energetikos konferencijos Baltijos šalyse „Wind mission“ dalis.
