Naujajį aukcionų atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams modelį nuo pat diskusijų pradžios iki pat jo patvirtinimo Lietuvos vėjo elektrinių asociacija vertino kaip rizikingą. Jame užprogramuoti iššūkiai yra kompleksiniai: energijos gamintojams keliami dideli reikalavimai, numatomos paskatos – palyginti menkos, o sąlygoms projektus vystyti tiesiog rinkos kainomis trūksta teisinio reglamentavimo. Šias vystytojų matomas reikšmingas rizikas dar labiau padidina aukcionams reguliuotojo nustatytos kainos.
Vėjo energetikos projektų vystytojų matomi iššūkiai susideda iš skirtingų detalių. Pirmiausia, elektros energijos gamintojai turės padengti 100 proc. prisijungimo prie skirstomųjų tinklų išlaidų, pagaminta elektros energija patys prekiauti biržoje ir prisiimti su kainų svyravimu susijusias rizikas. Taip pat jiems atitenka balansavimo atsakomybė ir kaštai – kitaip tariant, prievolė sumokėti už gamybos prognozių netikslumus perkant reikiamus energijos kiekius balansavimo rinkoje arba sudarant sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Kartu atsiranda įsipareigojimas gaminti ne mažiau 80 proc. sutarto elektros energijos kiekio, o nepagaminus – grės baudos.
Visa tai reiškia, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas maksimalus –3,86 EUR/MWh – priedas prie rinkos kainos rugsėjį vyksiančiame aukcione svarstantiems dalyvauti vystytojams gali pasirodyti per menkas, kad atsvertų tenkančias rizikas. Tokiu būdu gamintojai gali likti neapsaugoti nuo žemų rinkos kainų rizikos, nors būtent auganti elektros energijos generacija vėjo jėgainėse turi įtakos kainų mažėjimui. Tačiau jokios kitokios paskatos, išskyrus minėtą priedą ir prijungimo prie tinklų pirmumo teisę, nenumatytos.
Projektams išjudėti rinkos sąlygomis taip pat gali būti sudėtinga. Siekiant šio tikslo labai svarbu sudaryti sąlygas ilgalaikių dvišalių elektros energijos tiekimo sutarčių (angl. – power purchase agreements, PPA) rinkai veikti. Tam dar laukiama ir teisinio reglamentavimo, ir finansinių paskatų elektros energijos vartotojams sudaryti tiesiogines sutartis, ir galimybės gamintojams gauti kilmės garantijas.
Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, vystytojai pasigenda palankios investicinės aplinkos bei aiškaus reglamentavimo, galinčio užtikrinti sklandų darbą. Tai gali nulemti reikšmingus iššūkius, susijusius su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimu ir vietinės generacijos iš atsinaujinančių šaltinių didinimu.
