Vystytojai abejoja veiksmų dėl vėjo energetikos plėtros jūroje efektyvumu
Energetikos ministerijos užsakymu vėjo jėgainių plėtros Baltijos jūroje analizę atlikę mokslininkai pasėjo viltį, kad netrukus Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje išvysime besisukančias pirmąsias jūrines vėjo turbinas. Tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, nors ir palaiko bei pritaria vėjo energetikos plėtrai jūroje, kelia klausimų dėl vykdomų procesų efektyvumo.
„Natūralu, kad sustygavus procesus, kaip išnaudoti vėjo energetikos potencialą sausumoje, pradedamas naujas etapas – svarstoma apie jos plėtojimą jūroje. Anksčiau šią vasarą buvo paviešinta analizė, kurioje identifikuotas jūrinio vėjo potencialas. Nors iš vienos pusės šis žingsnis atrodo sveikintinas, iš kitos pusės kyla tam tikrų klausimų. Jūrinio vėjo energetikos potencialą Lietuvoje dar prieš kelerius metus nagrinėjo privačios įmonės savo iniciatyva, nes tai leido įstatymai. Tačiau tuomet Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis numatė, kad nuo šiol išimtinai tik valstybinės institucijos galės atlikti preliminarius tyrimus, kur palankiausia vieta pradėti jūrinio vėjo energetikos projektus“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius.
Anot jo, 2017 m. buvo priimtos ne tik įstatymo pataisos, bet ir tvarkos aprašas, kuriame numatytas visas sąrašas tyrimų ir veiksmų, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant vėjo energetikos vystymą jūroje. Nuo aprašo patvirtinimo prabėgo beveik dveji metai, tačiau sąrašas sutrumpėjo tik viena atlikta studija. Tad kyla klausimas, ar iki įstatyme numatytos datos – 2021 m. vasario 1 d. pavyks atlikti visus numatytus veiksmus, kad Vyriausybė galėtų priimti nutarimą, įtvirtinantį vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje pradžią. Asociacijos direktorius pastebi, kad priežiūros funkciją turinti atlikti komisija, beje, taip pat numatyta apraše, dar nė karto nebuvo susirinkusi į posėdį.
Dar viena priežastis, skatinanti spartinti procesus – tai technologinis progresas ir analizėje numatyta maksimali galia. Kitaip tariant, vystytojai atkreipia dėmesį, kad nustatyti skaičiai remiasi dabartinėmis technologijomis, tačiau įvertinant itin greitą jų progresą, tokia galia ateityje gali neatitikti naujausių standartų. Tad jei ilgą laiką nebus sudarytos tinkamos sąlygos jūrinių jėgainių vystymuisi, vėliau atlikti skaičiavimai jau gali būti neaktualūs.
Jūroje gaminamos elektros kaina krenta
Vėjo energetikos potencialą jūroje patvirtina naujausi duomenys apie tokios energijos kainas. Kaip rodo organizacijos „WindEurope“ parengta jūrinio vėjo energetikos sektoriaus ataskaita, nuo 2013 iki 2018 metų tokių jėgainių pagaminamos elektros energijos kaina nukrito kone perpus – tai yra 45 proc. Reikšmingą kainos mažėjimą lėmė konkurencingi aukcionai, diegiamos didesnės ir galingesnės turbinos, energiją gaminančios efektyviau.
Anot A. Radavičiaus, vėjo energetikos plėtra jūroje bus itin reikšminga įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltus tikslus ateityje visą šaliai reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau siekiant užtikrinti efektyvią jūrinio vėjo energetikos plėtrą svarbu sureguliuoti įstatymine bazę. Tik sudarius tinkamas sąlygas prisijungti prie elektros perdavimo tinklų ir suformavus palankią investicinę aplinką galėsime tikėtis realaus progreso.
Nustatyta palankiausia vieta ir maksimali galia
Ministerijos užsakymu atliktoje analizėje identifikuota, kur vėjo elektrines eksploatuoti būtų tikslingiausia ir kokia šioje teritorijoje turėtų būti maksimali galima vėjo turbinų galia. Remiantis Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktu tyrimu, palankiausia vieta jų plėtrai Baltijos jūros teritorijoje – 30 km nuo kranto ties Šventąja, o rekomenduojama maksimali galia – ne didesnė nei 3,35 gigavatų (3350 MW). Toliau ministerija planuoja rengti teritorijos specialųjį planą bei atlikti strateginį pasekmių poveikio aplinkai vertinimą.
Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje iki šiol nesisuka nė viena vėjo turbina. Sausumoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota 539 MW galios elektrinių.