Siekiant Europos Sąjungos (ES) atsinaujinančios energetikos tikslų, iki 2050-ųjų visoje Baltijos jūroje galėtų būti instaliuota 83 GW galios vėjo jėgainių. Kuo greičiau tai pavyktų padaryti, tuo daugiau naudos turėtų aplink jūrą išsidėsčiusios valstybės. Tokias išvadas skelbia užsienio ekspertų neseniai pristatytos ataskaitos: „Our energy, our future“ ir „Boosting offshore wind energy in the Baltic Sea“.
Pastarojoje pažymima, kad vėjo energetika prisideda prie esminių pokyčių Europos energetikos sektoriuje. Tai – galimybė gaminti švarią, konkurencingą ir patikimą energiją, kuriant pridėtinę vertę tiek lokaliam, tiek ir tarptautiniam ekonomikos augimui. ES šalys narės dabar turi progą žengti didelį žingsnį pirmyn dekarbonizuojant energetikos sektorių ir padidinti energijos tiekimo saugumą. Tačiau norint viso to pasiekti, jos turėtų imtis greitų veiksmų.
Kaip organizacijos „WindEurope“ išplatintame pranešime pažymi Colin Brown, Baltijos regiono darbo grupės pirmininkas ir kompanijos „Vattenfall“ vyresnysis verslo plėtros vadovas, vėjo energetikos vystymas buvo naudingas šalims, išsidėsčiusioms aplink Šiaurės jūrą. Tačiau galimybių vystyti vėjo energetiką turi ir Baltijos regiono valstybės. Ir būtent šis regionas bus pagrindinis, remiantis nulinių CO2 emisijų tikslus.
Tarp jūrinės vėjo energetikos privalumų įvardijami šie: šalių energetinės nepriklausomybės stiprinimas, mažesnė priklausomybė nuo nepastovių naftos, dujų ir anglies kainų įtakos. Galiausiai vėjo energetika leidžia atrakinti darbo vietų kūrimo potencialą, ypač – kaimiškose vietovėse.
Dėl to Europos šalims rekomenduojama aiškiai apibrėžti ateities planus: nuo apimčių ir tikslų iki aukcionų tvarkaraščio. Ekspertai taip pat akcentuoja tarptautinio bendradarbiavimo būtinybę – sujungta rinka padėtų įveikti skirtingų energijos kainų zonų, turinčių skirtingus modelius ir techninius standartus, iššūkius.
Tuo metu ataskaitoje „Our energy, our future“ pažymima, kad Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galėtų būti įrengta 4 GW galios vėjo jėgainių. Taigi, tai patvirtina ir kartu papildo anksčiau Lietuvos mokslininkų atliktus tyrimus, kuriais apibrėžtas potencialas siekia 3,35 GW.
Palyginimui: Latvijos Baltijos jūros dalyje galėtų būti įrengta 3 GW, o Estijos – 1 GW galios vėjo jėgainių.
„Pagrindinis trims Baltijos valstybėms tenkantis iššūkis – jų sujungimas ir sinchronizacija su Europos tinklais. Esminė užduotis Estijai – vidinio tinklo stiprinimas, jūriniai projektai galėtų patenkinti daugiau nei pusę šalies poreikio. Tuo metu Lietuva ir Latvija daugiau nei pusę jūroje pagamintos elektros energijos galėtų parduoti kitoms šalims“, – pažymima ataskaitoje.
