Trys klausimai, nulemsiantys vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje

100 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių 2050 metais – štai tokio, iš tiesų, ambicingo tikslo link juda Lietuva. Gali atrodyti, kad laiko dar labai daug, vis dėlto, klausimų, į kuriuos reikia atsakyti siekiant sustyguoti reikalingus procesus, taip pat nemažai. Ir ne pačių lengviausių.

Aukcionai: kas laukia toliau?

Pirmasis atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams skirtas technologiškai neutralus aukcionas baigėsi geru galvosūkiu tiek valdžios institucijoms, tiek ir verslo atstovams. Aukcioną laimėjo vėjo jėgainių parką suplanavusi kompanija, pateikusi pasiūlymą su nuliniu priedu prie rinkos kainos.

Toks rezultatas iš esmės reiškia keletą dalykų. Pirma, technologijos tampa vis efektyvesnės, tad galimybių užtikrinti konkurencingą ir vartotojams patrauklią švarios elektros energijos kainą – vis daugiau. Antra, po ilgesnės investicinės pertraukos rinka buvo išalkusi, o konkurencija tarp Lietuvoje veikiančių atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų – pakankamai didelė.

Susiklosčiusi situacija paskatino atsakingų institucijų svarstymus dėl aukcionų tvarkos pakeitimų ir neigiamo priedo prie rinkos kainos galimybės. Apie tai prieš kurį laiką užsiminė Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovai.

Vis dėlto, tokia idėja sulaukė kritiškos tiek vystytojų, tiek ir vėjo energetikos sektorių Europoje vienijančios organizacijos „WindEurope“ reakcijos. Kaip sakė „WindEurope“ vadovas Giles Dickson, neigiamas priedas prie rinkos kainos faktiškai reikštų tai, kad institucijos prašo verslo įmonių sumokėti už galimybę prisidėti įgyvendinant vyriausybių nubrėžtą Europos žaliąjį kursą.

Dvišalių sutarčių galimybė

Gera žinia ambicingo – 100 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių – tikslo siekiančiai šaliai yra tai, kad kai kurie vystytojai jau atvirai kalba apie ketinimus statyti vėjo jėgainių parkus komerciniais pagrindais, nedalyvaudami aukcionuose. Tiesa, tokių projektų sėkmei įtakos turės dvišalių elektros energijos pirkimo sutarčių (angl. – Power Purchase Agreements, PPA) rinka, kuri Lietuvoje dar tik pradeda formuotis. 

Dvišalės elektros energijos pirkimo sutartys suteiktų galimybę įmonėms, suvartojančioms didelius kiekius elektros energijos, ją gauti tiesiai iš gaminančių parkų. Tokia praktika populiari užsienyje, ja jau kurį laiką naudojasi ir tokios pasaulinės kompanijos kaip „Facebook“, „Amazon“, BMW, „Honda“ „Lego“, „Microsoft“, IKEA, „Nestle“, „McDonald’s“ ir daugelis kitų. Pasirašiusios ilgalaikį 5-10 metų susitarimą su žaliosios elektros energijos gamintojais, jos užsitikrina stabilią elektros kainą ir apsisaugo nuo jos šuolių biržoje.

Lietuvoje tokių galimybių dar laukiama. Vis dėlto, tikėtina, kad kylant elektros kainai vartotojams ir krentant vėjo energijos gamybos kainai, pramonės įmonės ims vis aktyviau domėtis galimybėmis sumažinti sąskaitas už elektros energiją. Šiuo metu atsakingose institucijose baigiami derinti paskutiniai dvišales elektros energijos pirkimo sutartis reglamentuojančių teisės aktų niuansai, šalinantys administracinius barjerus, tad naujų galimybių galime sulaukti kiek vėliau šiais metais.

Investuotojų susidomėjimas jūra

Trečiasis, bet ne mažiau svarbus klausimas – vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje. Atsakingų institucijų vykdomus planavimo ir pasiruošimo darbus atidžiai stebi tarptautinės kompanijos. Praeitą mėnesį jų atstovai naujausių žinių ir vietos ekspertų įžvalgų klausėsi Vilniuje surengtoje konferencijoje „WindMission Lithuania 2020“.

Jau prieš kurį laiką skelbta, kad Lietuvai priklausančioje 62 tūkst. ha Baltijoje jūros teritorijoje, esančioje 30-40 kilometrų nuo Šventosios kranto, gali būti įrengta 3,35 GW galios vėjo elektrinių. Pirmasis aukcionas turėtų įvykti 2022-2023 metais, jo metu numatoma paskirstyti 700 MW. Žinoma, norint užtikrinti efektyvią jūrinio vėjo energetikos plėtrą svarbu sureguliuoti įstatyminę bazę.

Užsienio investuotojams svarbu, kad jie turėtų galimybę dalyvauti aukcione, o vystymo modelyje būtų aiškiai išdėstyti esminiai punktai. Tarp jų – reikalavimai taikomi aukciono dalyviams, informacija, kaip vyksta prisijungimo prie elektros tinklų procesas, kas atlieka jūrinius tyrimus (poveikio aplinkai, vėjo greičio, jūros dugno ir kt.), ir pan. O norint pritraukti ir turbinų ar atskirų komponentų gamintojų, reikėtų ilgalaikės plėtros perspektyvos, t. y., trejų metų aukcionų tvarkaraščio, koks šiuo metu yra parengtas vėjo energetikos plėtrai sausumoje.

Apžvalgos autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius