Energetikos ministerijoje darbą pradėjo jūrinio vėjo jėgainių plėtros darbo grupė, kuri iki kovo pabaigos parengs rekomendacijas galimiems elektrinių plėtros etapams Baltijos jūroje.
Kaip pranešė Energetikos ministerija, rekomendacijose turės būti numatyti: prijungimo prie elektros tinklų modeliai, atsakomybių ir prijungimo kaštų paskirstymas, elektrinių vietų jūrinėje teritorijoje parinkimas, reikalingi atlikti tyrimai, galimi paramos būdai, leidimų naudoti jūrinę teritoriją reglamentavimas.
Darbo grupėje dalyvauja Energetikos, Aplinkos, Susisiekimo ministerijų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Lietuvos energetikos agentūros, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ir „Litgrid“ atstovai.
Planuojama, jog pirmieji jūrinio vėjo aukcionai galėtų būti surengti 2022–2023 m., instaliuota galia iki 2030 metų galėtų siekti 700 MW, o pernai Klaipėdos mokslininkų atliktoje studijoje numatyta, kad geriausia teritorija jūrinio vėjo plėtrai yra 30–40 kilometrų atstumu nuo Šventosios kranto. Bendra galima įrengti elektrinių galia siekia 3,35 GW.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius primena, jog vėjo energetikos plėtra jūroje bus itin reikšminga įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltą tikslą – ateityje visą reikalingą elektrą gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau, siekiant užtikrinti efektyvią jūrinio vėjo energetikos plėtrą svarbu sureguliuoti įstatyminę bazę. Tik suformavus palankią investicinę aplinką, sudarius tinkamas sąlygas prisijungti prie elektros perdavimo tinklų, sukūrus patrauklų skatinimo modelį galėsime tikėtis gerų rezultatų.
