Half of the power generated by power plants built in the EU last year came from wind farms
In 2016, wind power surpassed coal for the first time ever and became the second-largest source of electrical power production in Europe. The power generated by new wind farms constituted 51 percent of all newly installed electrical power sources. Only gas installations remain more numerous in Europe. Investments into this sector in the EU also broke records last year – these investments totaled 27.5 billion euros.
Currently, a tenth (10.4 percent) of the union’s general electrical demands are met by the 153.7 GW of total power generated by wind farms. The total power generated by wind farms built last year alone equals 12.5 GW. Throughout 2016, wind farms in the EU generated almost 300 TWh of electricity.
According to data from Wind Energy, an organization that unites wind power companies in the EU, all 28 of the union’s countries last year increased the sum power of their wind farms by 12.5 GW. Calculations indicate that the total power of wind farms built onshore grew by 10.923 GW, while the total power of wind farms built offshore grew by 1.567 GW.
Germany can be considered the undisputed leader in wind energy. Just last year, the country increased the total power generated by its wind farms by 5.443 GW. Meanwhile, Lithuania saw record growth in total power of its wind farms last year as well. After building three new wind farms, its power grew by 178 MW and has now reached a total of 500 MW.
“2016 has become a symbolic year for wind power in Lithuania because we achieved the 500 MW minimum established by law. Throughout 2016, wind generated more than one terawatt-hour of electricity – a tenth of the electricity needed by the entire country,” said Lithuanian Wind Power Association (LWPA) Executive Director Aistis Radavičius.
According to him, wind farms are the least expensive new power installation that can currently be constructed. According to data from LWPA, the price of energy generated by the wind continues to fall: since 2008, its average price around the world has fallen by 35 percent, and the change in Lithuania has been even greater – 42 percent.
Investments into the wind power industry broke records last year at the EU level, reaching 27.5 billion euros. Onshore wind farms received 9.3 billion euros in investments, or 29 percent more than in 2015. Even greater growth was observed in offshore wind energy. Such projects received 18.2 billion euros in investments in 2016, or 39 percent more than the year before last.
Vėjo energetika peržengė simbolinę ribą – metinė gamyba viršijo 1 teravatvalandę
2016 m. buvo rekordiniai atsinaujinančių išteklių energetikai – pernai iš jų pagaminta beveik 2 teravatvalandės elektros. Itin sėkmingai dirbo vėjo jėgainės. Pernai pirmą kartą Lietuvoje vėjo jėgainės pagamino daugiau nei 1 teravatvalandę elektros energijos. Tai sudaro dešimtadalį visos šalyje suvartotos elektros.
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, iš atsinaujinančios energetikos išteklių pernai pagaminta 1,977 TWh energijos. Tai 23,4 proc. daugiau nei 2015 m., per kuriuos iš atsinaujinančių pagaminta 1,602 TWh, ir 68,8 proc. daugiau nei 2014 m. (1,36 TWh).
Lietuvoje, preliminariais duomenimis, pernai suvartota 10,445 TWh elektros. Taigi atsinaujinantys energijos ištekliai patenkino apie penktadalį (18,9 proc.) visos šalies elektros poreikio.
Daugiausiai elektros pagaminta iš vėjo. Pernai šalies vėjo jėgainės iš viso pagamino 1,094 TWh energijos, arba 10,4 proc. galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomeninis, tiek elektros energijos per metus suvartoja apie 296 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vėjo generuojamos elektros kiekiai auga kiekvienais metais: 2014 m. pagaminta 636 GWh, o 2015 m. 806 GWh elektros.
Vėjas generuojamais elektros kiekiais ženkliai lenkia kitus atsinaujinančius energijos išteklius. 2016 m. hidroelektrinės pagamino 449 GWh, o saulės elektrinės 66 GWh elektros.
„Didieji vėjo parkai pradėjo veikti 2016 m. antroje pusėje, todėl tikėtina, kad šiemet pagaminamos vėjo energijos kiekis dar labiau augs, o vėliau stabilizuosis. Tai pakankamai didelė pagamintos elektros energijos dalis. Apie trečdalis vietinės elektros energijos pagaminama vėjo jėgainėse, kartu tai yra dešimtadalis visos šalyje suvartojamos elektros energijos“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos vadovas Ruslanas Sklepovičius teigia, kad šio sektoriaus potencialas Lietuvoje nėra išnaudojamas. „Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus nieko nevyko, pavyzdžiui, vėjo energetikos sektoriuje nėra jokių politinių sprendimų. Su saulės energetika tas pats. Visi projektai, kurie dar augina rodiklius, tai yra prieš šešerius metus padaryto įdirbio rezultatai. Nuo 2013 metų neinicijuota jokių projektų. Čia viskas priklauso nuo požiūrio. Techninio potencialo yra į valias. Be to, tyrimai rodo, kad Baltijos šalys yra vienos palankiausių atsinaujinantiems energetikos ištekliams vystyti“, – Eltai sakė R. Sklepovičius.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad vertinant ankstesnį laikotarpį reikia žvelgti kompleksiškai. Pvz., 2016 m. startavo jungtys su Švedija ir Lenkija, dėl to buvo galima mažinti elektros kainą vartotojams. Be to, buvo pakankamai gera situacija elektros rinkoje. 2015 metais pradėjo veikti dvipusė elektros energijos apskaita ir jau pernai sulaukta pirmųjų rezultatų. O ir ateityje vien atsinaujinančios energetikos srityje numatyta nemažai reikšmingų uždavinių.
„Vyriausybės programoje daug ambicingų tikslų dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje galimybių. Šioje srityje verta ambicijas didinti. Jau peržiūrime Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, numatysime vėjo energetikos sektoriaus kryptis po 2020 metų. Spręsime, kokia turėtų būti vėjo jėgainių suminės galios riba lyginant su dabartiniais 500 megavatų“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovo Aisčio Radavičiaus teigimu, vėjo energetikos reikšmė šalies energetinei sistemai turėtų tik augti. Pernai jau buvo pasiekta įstatymo numatyta 500 MW vėjo jėgainių suminės galios riba. Ją padidinus prasidės naujas vėjo energetikos plėtros etapas.
„Sprendimas dėl suminės galios ribos padidinimo iki 850 MW jau pribrendęs. Jį priėmus atsivertų galimybės statyti naujus vėjo jėgainių parkus, kurie patenkintų dar didesnę Lietuvos elektros poreikio dalį, leistų sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, o dėl kritusių vėjo supirkimo kainų tai įmanoma padaryti nedidinant finansinės naštos gyventojams“, – teigia A. Radavičius.