„Proveržio paketas“ gali tapti kliūtimi vėjo elektrinių parkų statybai

Vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje turintis paskatinti Energetikos ministerijos ruošiamas „Proveržio paketas“ šio sektoriaus dalyvių kol kas vertinamas kritiškai. Praėjus keliems mėnesiams po viešo pristatymo, ministerija vis dar negirdi vėjo energetikos verslo atstovų išsakytų pastabų, o atlikti minimalūs pakeitimai neatitinka rinkos poreikių.

Šių metų birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimus, pristatomus kaip „Proveržio paketas“, kurie turėtų įsigalioti nuo liepos 8 d. Pasak pokyčių autorių, jis turėtų padėti spręsti tas problemas, kurios ilgą laiką stabdė vėjo elektrinių parkų statybos projektus. „Proveržio paketo“ idėjai pritarė ir atsinaujinančių išteklių energetikos vystytojus vienijančios asociacijos, tačiau yra priversti konstatuoti, kad siekiant gero tikslo buvo nueita priešinga kryptimi – nepanaikinus senų ribojimų buvo sukurti nauji.

„Šiuo metu gyvename tvarios energetikos permainų laikotarpiu, kai atsinaujinanti energetika yra reikalinga ne vien dėl švaresnės ir saugesnės aplinkos, bet ir kaip šaltinis mažinti priklausomybę nuo iškastinio importuojamo kuro. Be to, pasaulio ekonomika šiuo metu nėra tvari ir greitu metu žengsime į recesijos laikotarpį, kurio padarinius sušvelninti galėtų būtent Europos ekonominiu varikliu tapusi atsinaujinanti energetika. Dėl šios priežasties Lietuvai reikia nedelsiant didinti atsinaujinančios energetikos mastą ir tempą“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) l. e. p. direktorius Edgaras Maladauskas.

Pasak jo, vėjo energetikos vystytojams šalyje reikalingas didesnis tinklo pralaidumas ir jo atnaujinimas bei spartesnis valstybinių institucijų darbo greitis bei terminų laikymasis.

„Stebėdami Energetikos ministerijos stumiamą „Proveržio paketą“ pasigendame daugiau komunikacijos ir įsiklausymo į vėjo industrijos vystymo specifiką bei problemas. Ministerijos pakete saulės ir vėjo energetika yra suplaktos į vieną, nors jų vystymo procesai, terminai ir problemos kardinaliai skiriasi. Neatsižvelgus į vėjo industrijos poreikius, vietoj norimo proveržio turėsime neigiamą poveikį visos šalies energetikos sektoriui ir pramonei, o padarytoms valdininkų klaidoms ištaisyti ateityje prireiks daugiau laiko“, – pabrėžia E. Maladauskas.

Didinama sanitarinė zona apsunkins leidimų surinkimą

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus, dabartinis „Proveržio paketas“ vėjo energetikos vystymą Lietuvoje labiau pasunkina, nei palengvina. Tokiai nuomonei pritaria ir dauguma LVEA narių bei rinkos dalyvių, kurie vysto ir stato vėjo elektrines.

„Kai kurie pakeitimai yra sveikintini, pavyzdžiui, aiškesnis apibrėžimas kas yra vizualinė tarša ir kaip ją reikia vertinti, užuot tęsus nesibaigiančias diskusijas apie tai, kas kam yra gražu, o kas ne. Gamybos mokesčio įvardijimas įstatyme taip pat aiškiai nustato santykius tarp vėjo elektrinių parkų  vystytojų ir greta įsikūrusios bendruomenės, kas, tikėtina, panaikins neapibrėžtumus, kai derybos dėl kompensacijų dažnai virsta vystytojų reketavimu. Tačiau ne visi siūlomi pakeitimai yra geri“, – sako M. Nagevičius.

Daugiausia vėjo energetikos vystytojų kritikos sulaukė sanitarinių zonų aplink vėjo jėgaines išplėtimas 2-3 kartus. Vietoje dabar nustatyto reikalavimo gauti į sanitarinę zoną patenkančių žemių savininkų pritarimus, naujų vėjo elektrinių statytojams teks gauti ir toliau esančių žemės sklypų savininkų pritarimą. Taip teritorija, kurioje reikės rinkti sutikimus, didės apie 10 kartų, kas ne tik apsunkins procesą, bet ir gerokai pailgins projekto vystymo terminus.

Vėjo energetikos šalininkams taip pat kliūna, kad vos tik pradėjus svarstyti Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimo projektą, prasidėjo masinis elektros perdavimo linijų rezervavimas, nepaliekant laisvų pajėgumų jau ilgus metus vystomiems vėjo elektrinių parkams. Kyla rizika, kad kai kurie vėjo elektrinių parkų vystytojai dėl to negalės laiku užbaigti pradėtų projektų.

„Vėjo elektrinių parkų vystytojų netenkina ir dabartinis LITGRID darbas bei terminų nesilaikymas. Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, per kiek laiko turi būti atsakoma dėl prijungimo sąlygų išdavimo, taip pat nėra nustatyti parengtų techninių projektų derinimo terminai. Procesai yra nepagrįstai ilgi, kartais užtrunka net pusę metų – o tai tik viena iš vėjo elektrinių parko vystymo dalių“, – stebisi E. Maladauskas.

Pasak jo, asociacijoms kelia susirūpinimą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) pasyvumas, nesiimant spręsti fiktyvių prašymų išduoti leidimus plėtrai panaikinimo – susidaro įspūdis, kad vilkinant sprendimų priėmimą yra siekiama sudaryti galimybę legalizuotis atliktas neteisėtas linijų rezervacijas.

Atmetė pasiūlymus ir padidino mokesčius

Taip pat vėjo energetikos vystytojai atkreipia dėmesį į jau pradėtų vėjo elektrinių parkų statybai reikalingų leidimų išdavimo supaprastinimo svarbą – tai numato ir Europos Komisijos (EK) paskelbta iniciatyva „REPowerEU“. EK siekia, kad leidimai vėjo elektrinių parkų vystytojams būtų išduodami per metus, tačiau šiuo metu vien poveikio aplinkai vertinimo procedūra Lietuvoje užtrunka kelerius metus.

„Numatyta rekomendacija šalims narėms supaprastinti leidimų išdavimą vėjo elektrinių parkų statybai, pavyzdžiui, strateginiuose dokumentuose numatant vėjo elektrinių vystymo prioritetines teritorijas, kuriose būtų galima atlikti tik strateginį pasekmių aplinkai vertinimą bendrai visai teritorijai, neatliekant poveikio aplinkai vertinimo kiekvienam parkui atskirai. Deja, šis vėjo energetikos vystytojų palaikomas pasiūlymas buvo Energetikos ministerijos atmestas, o savivaldybių specialieji planai vėjo energetikai vystyti yra siūlomi naikinti“, – stebisi LAIEK prezidentas M. Nagevičius.

Pasak jo, atmesti ir pasiūlymai, įpareigojantys valstybines institucijas greičiau teikti išvadas, rengiant planavimo darbus, ar atsisakyti pakartotinio projekto viešinimo atlikus nedidelius pakeitimus, ypač kai pokyčiai susiję su vėjo elektrinių skaičiaus mažinimu, o ne didinimu vėjo parke. Taip pat atmesti pasiūlymai, ribojantys savivaldybių teises iki maksimalaus dydžio didinti nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčius vėjo jėgainėms.

„Proveržio paketas“ įveda naujus mokesčius vėjo jėgainių vystytojams. Nors buvo žadama, kad „mokestis bendruomenėms“ pakeis šiuo metu esantį nekilnojamojo turto mokestį, buvo palikti abu mokesčiai, o nemažai savivaldybių nekilnojamojo turto mokestį ruošiasi toliau didinti“, – sako E. Maladauskas.

Stebimasi ir tuo, kad vėjo elektrinių vystytojai gavo griežtesnius terminus, per kuriuos privalo parengti ir su tinklo operatoriumi suderinti projektus, o taip pat didesnius prievolių užtikrinimo dydžius, kas verčia vystytojus „įšaldyti“ perteklines nuosavas ir skolintas lėšas į projekto vystymą jo planavimo ir statybos laikotarpiu.

Pasigenda vėjo energetikos skatinimo

Vėjo sektoriaus dalyviai įsitikinę, kad Energetikos ministerija vėjo energetikos rinką vertina iš trumpalaikės perspektyvos – kaip būdą greitai papildyti valstybės biudžetą, apkraunant papildomais mokesčiais ir reikalavimais vėjo energetikos vystytojus, o kartu ir mažinant konkurenciją tarp rinkos dalyvių.

„Sudarius išties patrauklias sąlygas vėjo energetikos proveržiui, Lietuva galėtų ne tik patenkinti savo vidinius elektros energijos poreikius, bet ir tapti elektrą eksportuojančia šalimi. Elektros energijos poreikis kasmet didėja ir toliau didės, o jei jos ims trūkti, krizė bus dar gilesnė ir ilgesnė, tad svarstant tolesnę vėjo energetikos plėtrą turime kelti dar didesnius tikslus ir siekius, kuo labiau ją skatinti, o ne varžyti“, – sako LVEA direktorius E. Maladauskas.

Pasak M. Nagevičiaus, valdininkai neįvertina fakto, kad su kiekvienu augančiu elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, procentu bendrame elektros energijos vartojime, kiekvienas paskesnis procentas bus pasiekiamas vis sunkiau.

„Kuo daugiau regione atsiras vėjo elektrinių, tuo bus mažesnės elektros energijos kainos rinkoje tuo metu, kai pučiant vėjui jėgainės gamins elektrą. Tuo pačiu mažės finansinis investicijų į vėjo elektrines atsiperkamumas, o įvairūs reguliaciniai trukdžiai vystytojams bus vis reikšmingesni. Norint įgyvendinti šios Vyriausybės planus iki 2030 metų, būtina ženkliai pagerinti vėjo energetikos vystymą reguliuojančią aplinką“, – pritaria M. Nagevičius.