Per pusę metų vėjo jėgainės pagamino 30 proc. daugiau elektros energijos

Pirmieji šeši šių metų mėnesiai buvo itin rezultatyvūs Lietuvoje veikiantiems vėjo jėgainių parkams. Žiemą ir pavasarį šalyje vyravę orai buvo palankūs elektros energijos gamybai vėjo jėgainėse, jos apsukas pastebimiau sulėtino tik birželį. Nepaisant to, bendras pusmečio rezultatas – beveik trečdaliu geresnis už pernykštį.

Naujausi Lietuvos energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenys rodo, kad Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės per pirmuosius šešis šių metų mėnesius iš viso pagamino 737,7 GWh elektros energijos. Tai – beveik 30 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pagamintos energijos kiekis augo tiek mažosiose, tiek ir prie tinklo prijungtose didžiosiose vėjo elektrinėse.

„Pirmąjį pusmetį vertiname kaip ypač sėkmingą vėjo energetikai Lietuvoje. Vyravę vėjuoti orai jėgainėms leido pasiekti išties gerų rezultatų, tarp kurių – ir visų laikų rekordas: kovo mėnesį vėjo elektrinių parkai pagamino net 174 GWh elektros energijos, o tai yra net 78 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Palyginti vėjuoti orai išsilaikė ir balandį, ir gegužę“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Jis pažymi, kad šalyje veikiančios vėjo elektrinės apsukas pastebimiau sulėtino tik birželį. Šeštąjį metų mėnesį jos pagamino beveik 73 GWh elektros energijos – kiek mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tiesa, mažesni pagamintos elektros kiekiai vasarą yra įprastas reiškinys, kadangi stipriausi vėjai būdingi būtent pirmam ir paskutiniam metų ketvirčiui. Skirtingais metais meteorologinės sąlygos gali lemti net iki 20 proc. didesnes ar mažesnes elektros energijos gamybos apimtis vėjo jėgainėse.

Europoje buvo plečiamas jėgainių tinklas

Kai Lietuvoje didėjo gamybos apimtys, Europoje augo instaliuota vėjo jėgainių galia. Per pirmąjį pusmetį buvo įrengta 4,9 GW galios vėjo elektrinių, o tai 0,4 GW daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sausumoje veikiančių jėgainių galia labiausiai išaugo Prancūzijoje (523 MW), o jūrinių turbinų – Jungtinėje Karalystėje (931 MW).

Nors bendra jėgainių galia augo, sausumoje plėtra sulėtėjo. Pirmąjį pusmetį Europoje įrengta 2,9 GW sausumos jėgainių, o tai 3,3 GW mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tokius rezultatus lėmė iššūkiai Vokietijoje, kur instaliuojamų jėgainių skaičius buvo mažiausias nuo 2000 m. Tikimasi, kad aktyvesnė plėtra vyks antrąjį pusmetį.

Per visus 2018 m. Europoje buvo įrengta 11,7 GW bendrosios galios, o tai 33% mažiau nei 2017 m. Tačiau tai buvo rekordiniai metai investicijomis į vėjo jegaines. 16,7 GW dar tik planuojamų įgyvendinti projektų pasiekė galutinį sprendimą dėl finansavimo.

Praėjusiais metais visos Europoje instaliuotos jėgainės sugeneravo 362 TWh elektros energijos. Sausumoje veikiančios turbinos – 309 TWh, o jūroje – 53 TWh. Vėjo energija patenkino 14 proc. viso elektros poreikio Europoje ir tai 2 proc. daugiau nei 2017 m. Išaugusius procentus iš dalies lėmė sumažėjęs elektros energijos poreikis. Lietuvoje praėjusiais metais vėjo jėgainėse pagaminta energija siekė 1,1 TWh ir sudarė apie 10 proc. galutinio šalies elektros poreikio.