Jaunosios kartos įtaka verslų transformacijai: „climate positive“ ne pridėtinė vertė, o nauja realybė
Pastaraisiais metais kone visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, įsibėgėjusi energetikos sektoriaus transformacija neišvengiamai keičia ir kitas sritis, netgi tokias kaip aviacija ar finansai. Reikšmingos įtakos vykstantiems procesams turi kintantis vartotojų požiūris, o čia itin išsiskiria jaunoji karta ir jos palaikymas švarios energetikos plėtrai.
Pozityvūs pavyzdžiai
Stiprėjančios aplinkos tausojimo tendencijos ryškiai pastebimos tiek energetikos, tiek ir kituose sektoriuose. Vis labiau įsibėgėjančių pokyčių mastą galima apibūdinti keliais pavyzdžiais.
Prieš kurį laiką – 2019-aisiais – Švedijos „fintech“ kompanija „Doconomy“ pristatė kredito kortelę, apribojančią išlaidavimą tuomet, kai vartotojas išnaudoja ne finansinį, o anglies dvideginio limitą. Kitaip tariant, kortelė seka kiekvieno pirkinio paliekamą anglies dvideginio pėdsaką ir nustoja veikti, kai pasiekiama mėnesiui numatyta riba. Ji apskaičiuojama pagal Jungtinių Tautų iškeltus anglies dvideginio mažinimo tikslus iki 2030-ųjų.
Dar vienas pavyzdys – Oslo oro uosto miestelis, užsibrėžęs ambicingą tikslą tapti pirmuoju pasaulyje „energy-positive“ oro uosto miesteliu. Jis ne tik naudos vien tik švarią energiją, bet ir veiks kaip vietinis tokios energijos generacijos šaltinis. Savo ruožtu Oslo oro uostas planuoja, kad visos jame važinėjančios transporto priemonės iki 2025-ųjų bus varomos vien tik elektra, o 2040-aisiais visi trumpieji skrydžiai bus vykdomi elektra varomais lėktuvais.
Reikšmingą indėlį į aplinkos tausojimą įneša ir didžiosios užsienio kompanijos, tokios kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“, IKEA, „Honda“, BMW, LEGO ir daugelis kitų. Jos jau kurį laiką skelbia naudojančios tik švarią, saulės ar vėjo elektrinėse pagamintą, elektros energiją, kurią įsigyja tiesiogiai iš gaminančių parkų.
Kaip teigiama neseniai paskelbtoje „Wunderman Thompson“ ataskaitoje, prasideda naujas ir visai kitoks korporatyvinės atskaitomybės laikotarpis. Verslo įmonės jau privalo atsižvelgti ir atliepti realybę, su kuria susiduria klimatas. „Climate positive“ ar „climate smart“ galiausiai taps ne pridėtine verte, o tiesiog šiuolaikiniu verslo modeliu.
Kintantis požiūris
Vykstančius pasikeitimus nulemia tiek pačių verslų noras prisidėti prie supančios aplinkos tausojimo, tiek ir nuolat augantys vartotojų lūkesčiai. Nors ilgą laiką buvo tvirtinama, kad vartotojai neteikia pirmenybės tvariai pagamintiems produktams, dabar įvairūs tyrimai ima rodyti priešingus rezultatus.
Ši tendencija jau pastebima ir Lietuvoje. Kaip rodo neseniai atlikto gyventojų tyrimo duomenys, net 57,4 proc. gyventojų iš dalies arba labai svarbu, kad verslo įmonės, kurių paslaugas ar prekes jie perka, naudotų iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Čia itin smarkiai išsiskiria jauniausia tyrime dalyvavusių gyventojų grupė – net trys ketvirtadaliai 18-29 metų amžiaus gyventojų tikina, kad jiems iš dalies arba labai svarbu, jog verslo įmonės rinktųsi švarią elektrą.
Būtent šios amžiaus grupės gyventojai didžiausią palaikymą atsinaujinančiai energetikai demonstruoja kalbėdami ir apie kitus aspektus. Pavyzdžiui, net 81,8 % jų pritaria vėjo energetikos, didžiausio šalyje elektros šaltinio, plėtrai. Tarp nuomonės tyrime dalyvavusių moksleivių ir studentų pritariančiųjų dalis siekia 91,7 proc.
Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (angl. – Internationa Renewable Energy Agency, IRENA) pabrėžia, kad būtent jauni žmonės yra pagrindiniai socialinių pokyčių, ekonominio augimo, aplinkos apsaugos bei technologinių inovacijų iniciatoriai. Todėl faktas, kad visos šalys, tęsdamos ambicingus žingsnius, kuriais siekiama dekarbonizuoti energetikos sistemas, privalo įtraukti jaunimą į šiuos procesus, yra akivaizdus. Nes būtent šiandieninis jaunimas vadovaus tvaraus augimo darbotvarkei ir procesams rytoj.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Atliekant apklausą buvo apklausta tūkstantis 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.
Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius