Vėjo elektrinių aukštis gali labai skirtis priklausomai nuo vietovės ir konkrečių projektų specifikacijų. Vidutinis vėjo jėgainės stiebo aukštis yra 60-170 metrų, tačiau gali svyruoti nuo keliasdešimt iki 220 metrų. Vėjo elektrinių aukštis dažniausiai yra žymimas bokšto aukščiu, kuris gali būti matuojamas nuo žemės paviršiaus iki gondolos. Taip pat gali būti nurodytas ir bendras aukštis su sparnų ilgiu. Sparnų ilgis yra matuojamas nuo centrinės ašies iki krašto, ir kartu su bokšto aukščiu suteikia bendrą vėjo elektrinės aukštį, kuris gali siekti ir 300 metrų.

Vėjo elektrinių mentės daugiausia gaminamos iš stiklo arba anglies pluošto kompozitų ir plastiko ar kitų medžiagų mišinio. Toks žaliavų derinys užtikrina menčių patvarumą ir ilgaamžiškumą: jos gali tarnauti iki 25 metų. Tuo tarpu vėjo jėgainių bokštus įprastai sudaro metalo konstrukcijos. Kad jėgainės tvirtai stovėtų, joms įrengiamas itin didelis pagrindas iš betono su metalo armatūra.

Šiuo metu nauji vėjo elektrinių parkai pastatomi per 3.5-5 metų. Ilgą procesą sudaro projektavimas, statybų leidimo gavimas, poveikio aplinkai vertinimas, statybos ir jėgainių testavimas.

Pučiant vėjui vėjo elektrinės mentės sukasi aplink rotorių, kuris yra sujungtas su pagrindiniu velenu. Velenas suka generatorių ir taip gaminama elektros energija. Tokiu būdu vėjo energija yra paverčiama į elektros energiją ir perduodama į elektros skirstomuosius tinklus. 

Jei matome neveikiančią vėjo jėgainę, tam gali būti kelios priežastys – netinkamos orų sąlygos, gedimas, suplanuoti priežiūros darbai arba elektros tinklo apribojimai. Taip pat vėjo elektrinių veikimo laikas gali būti ribojamas dėl šešėliavimo, paukščių ar šikšnosparnių migracijos.

Ne. Įprastai vėjo jėgainės gamina elektros energiją esant maždaug 5-25 m/s vėjo greičiui. Vėjui įsismarkavus virš 20 m/s, jėgainių galia ribojama – jų mentės pasukamos taip, kad visa konstrukcija stabiliai atlaikytų didesnį vėją ar net kilusią audrą. Kai vėjo greitis viršija ~25 m/s, jėgainės stabdomos dėl saugumo.

Ne. Vėjo elektrinei ar elektrinių parkui tinkama vieta pasirenkama pagal gamtines sąlygas, saugomų teritorijų bei gyvenamosios aplinkos išsidėstymą, galimą poveikį aplinkai, taip pat pagal susisiekimo ir prisijungimo prie elektros tinklų galimybes.

Veikiančios vėjo elektrinės neišskiria jokios taršos: nei CO₂, nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), nei kitų teršalų (tokių kaip azoto dioksidas, sieros oksidas ar kietosios dalelės). Skaičiuojama, kad iki 2030 metų vėjo energetika Europoje gali sutaupyti iki 270 mln. tonų ŠESD – tai yra tiek, kiek per metus jų išmeta Ispanija.

Ne. Vėjo elektrinių poveikį aplinkai vertinančių visuomenės sveikatos specialistų teigimu, didžiausias jėgainių poveikis gali būti triukšmas ir šešėliavimas. Šie aspektai yra griežtai vertinami, tad statomos vėjo elektrinės dažnai yra papildomai apribojamos: nustatomas jų veikimo laikas bei režimas, kad netoli įsikūrę gyventojai nejaustų jokio diskomforto.

Vėjo elektrinių veikla turi lygiai tokį pat poveikį gyvūnams ir paukščiams, kaip ir bet kuri kita ūkinė žmogaus veikla. Jei vertintume tos veiklos poveikio mastą, galime teigti, kad žemės ūkio darbai turi kur kas didesnį neigiamą poveikį gyvajai gamtai, palyginti su veikiančiomis vėjo elektrinėmis. Be to, svarbu paminėti, kad likus ne mažiau kaip metams iki jėgainių statybų, Lietuvos ornitologų draugija atlieka paukščių stebėjimus, kurie atskleidžia ar pasirinkta vieta nėra jautri paukščių atžvilgiu ir ar šioje vietoje nėra paukščių migracijos koridorių. Pastačius vėjo jėgaines, paukščių stebėjimas tęsiamas dar 3–5 metus.

Taip. Sausumos vėjo elektrinės 300 metrų atstumu vidutiniškai skleidžia 35-45 decibelų (dB) garsą, kas prilygsta lapų šnarėjimui arba šnibždesiui. Stovint arčiau, pavyzdžiui, 30 metrų atstumu, šis garsas gali siekti 90 dB – kaip plaukų džiovintuvo. Kuo toliau vėjo elektrinė yra, tuo mažiau ją girdime.

Taip. Tvarkingai veikianti vėjo jėgainė nekelia jokios išorinės grėsmės, tačiau pašaliniams asmenims gali būti ribojama prieiga prie jėgainių dėl jų, kaip nekilnojamojo turto, saugumo.

Stovėti prie vėjo elektrinės net ir žiemos metu yra saugu, jei laikotės saugos taisyklių.

Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) metu analizuojama daugybė skirtingų kriterijų, susijusių su vėjo jėgainės statybų vieta: planuojamos ūkinės veiklos vieta, artimiausia gyvenamoji aplinka, saugomos teritorijos, kultūros vertybių išsidėstymas, galimas poveikis augalijai ir gyvūnijai, žemės paviršiui, kraštovaizdžiui ir pan. Taip pat vertinamos planuojamų vėjo jėgainių fizinės bei techninės charakteristikos, itin aktualios artimiausių gyvenviečių gyventojams – kokio jos bus dydžio ir galingumo, koks bus skleidžiamas triukšmas ir sukeliamas šešėliavimas, galimas poveikis visuomenės sveikatai.

Taip. Šiuo metu vėjo elektrinės pagamina apie 42 proc. visos šalyje gaminamos elektros energijos, tad padidinus vėjo elektrinių parkų skaičių galima tikėtis ir 100 proc. gamybos pajėgumų. Tačiau kur kas didesnis iššūkis – didinti pačią elektros energijos gamybą. Šiuo metu Lietuva pasigamina tik trečdalį šaliai reikalingos elektros energijos. 2022 metais vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 1,51 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, kas sudarė 13,5 proc. galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojamo kiekio.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 vystomų vėjo elektrinių ir hibridinių parkų. LVEA duomenimis, įgyvendinus visus šiuo metu vystomus projektus, vėjo elektrinių galia turėtų išaugti iki 2,6 GW.

Taip. Lietuvoje dauguma vystytojų geranoriškai siūlo ilgalaikės paramos sutartis vėjo elektrinių parkų kaimynystėje esančioms bendruomenėms. Už skiriamas lėšas bendruomenės gali gerinti viešąją infrastruktūrą savo nuožiūra – įsirengti suoliukus, atnaujinti kultūros centrų patalpas ir pan. Be to, 2022 m. priimtas „Proveržio paketas“ numato, kad naujus leidimus gaminti elektros energiją gavę atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai mokės ir bendruomenės mokestį. Įmoka bus mokama už praėjusius kalendorinius metus pagal pagamintos elektros energijos kiekį – po 0,0013 euro už kiekvieną kWh.

Taip. Viena pigiausių ir švariausių elektros gamybos būdų laikoma vėjo energetika iš esmės mažina ir elektros energijos kainas galutiniam vartotojui. Pavyzdžiui, tradicinį kurą naudojančių elektrinių gaminamos elektros energijos kaina siekia 200 eurų už megavatvalandę (MWh), kai vėjo – apie 50 eurų už MWh. Nakties metu, kai yra minimalus elektros vartojimas, elektros kaina gali priartėti net prie 0 ct. Kuo daugiau turime vėjo energijos, tuo stipriau mažėja ir elektros kaina.

1. Elektros kaina gali būti įtakojama daugybe veiksnių, įskaitant šiuos:

    

   1. Paklausos ir pasiūlos santykis: Kiekvienoje rinkoje elektros kaina gali skirtis priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos santykio. Didelė paklausa ir/arba ribota pasiūla gali padidinti elektros kainą.

    

   2. Kur kasama elektros energija: Skirtingose šalyse ar regionuose gali būti skirtingos elektros gamybos sąnaudos. Pvz., jei yra daugiau atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjo ar saulės energija, elektros kaina gali būti mažesnė.

    

   3. Kuro kainos: Jei naudojami degalai elektros gamybai (pvz., anglis, dujos, nafta), jų kainos svyruoja, o tai gali turėti įtakos elektros kainai.

    

   4. Mokestis ir reguliavimas: Elektros rinkos gali būti reguliuojamos valstybės institucijų arba taisyklių, o tai taip pat gali turėti įtakos kainai.

    

   5. Sezoninės ir laikinos kainos svyravimai: Kainos gali skirtis priklausomai nuo metų laiko, dienos laiko ir kitų laikotarpių, pvz., kai kaina gali būti didesnė per aukštos paklausos laikotarpius.

    

   Visi šie veiksniai gali kartu arba atskirai turėti įtakos elektros kainai.

Nord Pool yra viena iš didžiausių elektros energijos biržų Europoje, aptarnaujanti daugelį šalių, įskaitant Švediją, Norvegiją, Daniją, Suomiją, Latviją, Lietuvą ir Estiją. Nord Pool elektros kaina formuojama pagal kelis veiksnius:

1. Pasiūla ir paklausa:Kaip ir kitose biržose, elektros kaina Nord Pool yra nustatoma pagal pasiūlos ir paklausos santykį. Kuo didesnė paklausa ir/arba mažesnė pasiūla, tuo aukštesnė elektros kaina.

2. Elektros gamybos sąnaudos: Skirtingos elektros gamybos technologijos turi skirtingas sąnaudas. Pvz., kaina gali svyruoti priklausomai nuo to, ar dominuoja brangiosios gamybos formos, pvz., termo elektrinės, branduolinės elektrinės, dujinės elektrinės, ar pigesnės, pvz., hidroelektrinės, saulės ar vėjo jėgainės.

3. Kuro kainos: Jei elektros gamybai naudojami degalai (pvz., anglis, dujos, nafta), kuro kainos gali turėti įtakos elektros kainai.

4. Tarptautinės prekybos veiksniai: Nord Pool taip pat veikia tarptautinė prekyba elektros energija, todėl elektros kaina gali būti įtakojama ir kitų šalių elektros rinkų sąlygų.

Šie veiksniai ir daugelis kitų gali turėti įtakos Nord Pool elektros kainai, kuri kasdien nustatoma biržoje.

Yra keletas skirtumų tarp atominės ir vėjo energetikos, įskaitant šiuos:

1. Energetinio šaltinio pobūdis: Atominėje energetikoje naudojami branduoliniai reaktoriai, kurie generuoja energiją iš branduolinių reakcijų. Vėjo energetika naudoja vėjo jėgaines ir vėjo turbinas, kad sugautų vėjo energiją ir ją paverstų elektros energija.

2. Šaltinio nepastovumas: Atominė energetika yra labiau pastovi, nes branduoliniai reaktoriai dirba beveik be pertraukų ir gali generuoti pastovų energijos tiekimą. Vėjo energetika priklauso nuo oro sąlygų ir gali būti nevisada pastovi, nes vėjas nėra pastovus, tačiau gali būti subalansuojama naudojant kitas technologijas, kaip vandenilis ar baterijos. Taip pat kalbant apie atsinaujinančią energetiką, reikėtų paminėti ir saulės energetiką, nes vėjas ir saulė vienas kitą puikiai papildo. 

3. Aplinkosauga: Atominė energetika kelia susirūpinimą dėl branduolinės saugos, branduolinio kuro perdirbimo ir atliekų tvarkymo, bei itin didelių eksplotacijos kaštų. Vėjo energetika laikoma viena švariausių energijos formų, nes ji nekuria išmetamųjų dujų ar kitų taršos šaltinių, tačiau gali turėti poveikį gamtos kraštovaizdžiui. Tai ganėtinai subjektyvu, nes vieniems vėjo elektrinės gražu, kitiems nelabai. 

4. Veikimo teritorija: Atomines elektrines reikia statyti tam tikrose vietose, kurios yra saugios ir atitinka reikalavimus dėl branduolinės saugos, bei geopolitinės situacijos. Vėjo jėgainės gali būti statomos bet kur, kur yra pakankamai stiprus ir nuolat pučiantis vėjas.

5. Investicijos ir ekonominis aspektas: Atomines elektrines statyti ir prižiūrėti gali būti itin brangu, o jų pastovus veikimas gali reikalauti didelių išlaidų, ką jau kalbėti apie elektrinių eksplotacijos pabaigą, bei branduolinio kuro saugojimą tūkstančius metų. Vėjo jėgainių statyba taip pat salyginai gali būti brangi, tačiau vėjo energijos ištekliai yra nemokami ir neriboti, o tai gali sumažinti ilgalaikes išlaidas, o kalbant apie vėjo elektirnių eksplotacijos pabaigą, šiai dienai daugelis vėjo elektrinių komponentų yra perdirbami ir panaudojami naujam ciklui tai skatina naujos kartos ekonomiką, bei žiedinę ekonomiką.  

Šie skirtumai reiškia, kad abiejų energijos šaltinių naudojimas turi savo privalumų ir trūkumų, ir daug priklauso nuo konkrečios situacijos, regiono sąlygų ir politinių bei ekonominių veiksnių. 

Yra kelios priežastys, kodėl Europa pasirinko "Green Deal" kelią:

1. Aplinkosaugos iššūkiai: Europa susiduria su dideliais aplinkosaugos iššūkiais, įskaitant klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, oro ir vandens taršą bei kitus aplinkos pokyčius. "Green Deal" siekiama prisidėti prie šių problemų sprendimo ir sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį gamtai.

2. Klimato kaitos įsipareigojimai: Europos Sąjunga prisiėmė įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo ir siekia tapti pirmąja klimato neutralumo žemynu iki 2050 m. "Green Deal" yra vienas iš būdų siekti šių tikslų.

3. Ekonomikos inovacija ir konkurencingumas: Tvaraus vystymosi ir žaliųjų technologijų plėtra gali suteikti naujas galimybes verslui ir skatinti ekonomikos augimą bei inovacijas. Europos Sąjunga siekia būti lydere tvarios ekonomikos srityje ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

4. Visuomenės sveikata ir gerovė: "Green Deal" taip pat siekiama pagerinti visuomenės sveikatą ir gerovę, sumažinant oro ir vandens taršą, skatinant tvarų transportą ir gyvenimo būdą bei kuriant sveikesnę aplinką gyventi.

Šie veiksniai kartu su kitais politiniais, socialiniais ir ekonominiais veiksniais skatina Europos Sąjungą pasirinkti "Green Deal" kelią siekdama ilgalaikės tvarios plėtros.