Europos vėjo energetikos asociacija Wind Europe skaičiuoja, kad jos narių apyvarta kasmet siekia 72 milijardus eurų. Šis skaičius didesnis nei jungtinis Lietuvos ir Latvijos BVP. Maža to, industrijoje dirba apie 330 tūkst. žmonių.

Šiandien bendra Europos vėjo elektrinių galia siekia 146 GW (135 GW sausumoje ir 11 GW jūroje). Tai sudaro apie 17 proc. visų Europos elektrinių galios. Kartu visos vėjo jėgainės kasmet pagamina vidutiniškai apie 12 proc. visos žemyne suvartojamos energijos. Priėmus tinkamus sprendimus, 2030 m. vėjas galėtų gaminti ketvirtadalį visos Europos energijos.

Tarptautinė vėjo energetikos asociacija (WWEA) skaičiuoja, kad Europoje instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia per penkerius metus pakils nuo 146 GW iki 206 GW. O 2030 m. vėjas gamins apie 23 proc. Europos energijos. Vien jūrinės vėjo energetikos pajėgumas turėtų pasiekti 60 GW.

Vėjo energetikos plėtra tiesiogiai priklausys nuo ES ir jos valstybių narių strategijos bei ambicingumo. Pagal galiojančią ES Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą ES/28/2009, visos ES šalys šiandien tebėra įpareigotos pasiekti joms numatytus individualius tikslus, numatančius kokią jų rinkos dalį 2020 m. turėtų užimti atsinaujinanti energetika. 2030-iesiems valstybės narės nebeturės atskirų tikslų. ES turės vieną bendrą strateginį tikslą, o atskiros šalys narės savo strategijas privalės formuoti atsižvelgdamos į šį tikslą savarankiškai, tačiau kontroliuojant Europos Komisijai. Šiuo metu Europos Komisija siūlo kompromisį ir ne itin ambicingą tikslą, kad iki 2030 metų atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų 27 procentus ES elektros energijos suvartojimo.