2021-ųjų tendencijos vėjo energetikoje: dialogas su bendruomenėmis, jūrinis vėjas ir žaliasis vandenilis

Besibaigiantys 2020-ieji vėjo energetikai, kaip ir kitiems sektoriams, nepašykštėjo iššūkių. Visgi, į Naujus metus vėjo energetikos pramonės dalyviai tiek Europoje, tiek ir kitur pasaulyje žengia nusiteikę palyginti optimistiškai. Atskirų valstybių sprendimai į savo energetikos sistemas integruoti vis daugiau atsinaujinančių išteklių ir vis labiau tobulėjančios elektros iš vėjo gamybos technologijos reiškia naujas galimybes tiek šiame sektoriuje veikiančiam verslui, tiek ir gyventojams, ypač – regionuose. Taigi, kokias vėjo energetikos tendencijas ir plėtros kryptis stebėsime ateinančiais metais?

Sektoriaus dalyvių nuotaikos Lietuvoje ir pasaulyje

Investuotojai jau kurį laiką Europos valstybes bei Kiniją laiko perspektyviausiomis atsinaujinančios energetikos rinkomis. Tačiau, kaip rodo anksčiau šį mėnesį „WindEnergy Hamburg“ renginio metu pristatyti „WindEnergy trend:index“ apklausos duomenys, vis pozityviau vėjo energetikos perspektyvos vertinamos ir kitur Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Ypač optimistiškomis nuotaikomis pasižymi jūrinės vėjo energetikos sektoriaus dalyviai.

Lietuvos sausumos vėjo energetikos rinkos atstovai taip pat nusiteikę pozityviai. Nors iššūkių gausu, tęstinė valstybės politika, nukreipta į vietinių švarios energijos pajėgumų didinimą, suteikia pagrindo optimizmui. Naujo sisteminio požiūrio, apimančio visas suinteresuotas institucijas, į reikalingus pokyčius tikimasi ir iš naujos valdančiosios daugumos.

Investuotojų akys krypsta į žaliąjį vandenilį

Kalbant apie ryškiausias tarptautines tendencijas, ateinančiais metais pasaulinio vėjo energetikos sektoriaus dalyviai tikisi papildomų verslo galimybių, susijusių su švariu vandeniliu. Net pusė „WindEnergy trend:index“ tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad žaliojo vandenilio gamyba vaidins pagrindinį vaidmenį vėjo energetikoje per ateinančius trejus metus.

Žaliojo vandenilio galimybės iš tiesų įspūdingos – jis gali būti naudojamas beveik visuose ekonomikos sektoriuose. Kitaip tariant, kone visur, kur dabar yra naudojamos gamtinės dujos, ar netgi tokiuose procesuose, kaip trąšų gamyba, kur galėtų pakeisti amoniaką.  Žaliąjį vandenilį būtų galima išgauti elektrolizės būdu, panaudojant didelius kiekius iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos. Tokia galimybė būtų ypač aktuali didelėms ekonomikoms ir didelėms pramonės įmonėms, tokių yra ir Lietuvoje.

Tiesa, Lietuva, nors ir turi žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis, veikiausiai yra pernelyg maža rinka, kad galėtų daryti didesnę įtaką žaliojo vandenilio kainų kritimui iki komerciškai pagrįsto naudoti.

Jūrinė vėjo energetika: ambicingi planai Baltijos jūrai

Lapkričio mėnesį buvo paskelbta Europos Sąjungos strategija dėl atsinaujinančiųjų jūros išteklių energijos, šiame dokumente įvardyti aiškūs planai dėl jūrinės vėjo energetikos plėtros iki 2050 m. Numatoma, kad Europos Sąjungoje per ateinančius tris dešimtmečius bus instaliuota daugiau kaip  300 GW galios jūrinių vėjo elektrinių. Palyginimui: šiuo metu jūroje instaliuota 22 GW. Jūrinis vėjas turėtų tapti didžiausiu elektros energijos šaltiniu Europoje, o Baltijos jūra – antra po Šiaurės jūros pagal jūrinių vėjo elektrinių parkų kiekį. Siekiant šių tikslų, turės būti sujungti Baltijos regiono šalių elektros perdavimo tinklai jūroje.

Intensyvią jūrinės vėjo energetikos plėtrą numato ir iš Europos Sąjungos pasitraukusi Jungtinė Karalystė – ši šalis yra paskelbusi planus instaliuoti 40 GW. Ambicingų planų turi ir Kinija, Pietų Korėja, Taivanas bei Vietnamas. Tikimasi, kad kol kas kiek atsiliekančios JAV ir Kanada jūrinio vėjo plėtrą paspartins po 2024 metų.

Lietuvoje pasiruošimas jūrinės vėjo energetikos plėtrai įgauna pagreitį. Energetikos ministerija jau yra pateikusi Seimui svarstyti aktualius teisės aktų pakeitimus, o Vyriausybė patvirtino parengiamiesiems darbams reikalingas lėšas – 7,5 mln. eurų. Savo ruožtu Lietuvos energetikos agentūra jau paskelbė reikalingų jūrinių studijų pirkimus. Bendraudami su rinkos dalyviais – tiek vietos, tiek ir užsienio kompanijomis – pastebime didelį jų susidomėjimą jūrinės vėjo energetikos plėtra Lietuvoje.

Dialogas su bendruomenėmis atsigavimui po sunkmečio

Vėjo energetika ir toliau vaidins reikšmingą vaidmenį, tiek įgyvendinat Žaliąjį susitarimą, tiek ir skatinant ekonomikos atsigavimą nuo Covid-19 sukelto sunkmečio. Sektorius jau šiais metais parodė savo pasirengimą investuoti ir plėtoti projektus, taip kuriant pridėtinę vertę tiek makroekonomikos lygmenyje, tiek ir vietos bendruomenėms regionuose.

„WindEurope“ skaičiavimais, kiekviena Europoje instaliuota vėjo turbina reiškia 10 mln. eurų vertės ekonomikos aktyvumą. Iš viso vėjo energetikos sektorius Europoje sukuria 300 tūkst. darbo vietų ir prideda 37 mlrd. eurų į Europos Sąjungos bendrąjį vidaus produktą. Jeigu Europos vyriausybės iki 2030-ųjų įgyvendins švarios energetikos plėtros planus, darbo vietų skaičius išaugs iki 450 tūkst., o indėlis į bendrąjį vidaus produktą – iki 50 mlrd. eurų.

Europos Sąjunga siekia, kad vėjo elektrinėse iki 2050 metų būtų pagaminama apie pusę regionui reikalingos elektros energijos. Tai reiškia milžinišką tiek sausumos, tiek ir jūrinės vėjo energetikos plėtrą ateinančiais metais. Augant plėtojamų ir jau veikiančių vėjo elektrinių parkų skaičiui kaimiškose vietovėse, vis svarbesnis tampa vystytojų dialogas su vietos bendruomenėmis, atrandant abiem pusėms priimtinus bendradarbiavimo būdus ir geriausiai atskleidžiant pridėtines projektų vertes. Būtent taip aptariant aktualius klausimus šalia gali kuo puikiausiai veikti, pavyzdžiui, vėjo elektrinių parkai ir ūkininkų ūkiai.

Lietuvai siekiant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltų tikslų, panašias tendencijas stebėsime ir čia. Šiuo metu šalyje plėtojama apie 800-900 MW vėjo elektrinių parkų projektų Pagėgių, Telšių, Plungės, Naujosios Akmenės, Anykščių, Mažeikių, Jurbarko ir kitose  savivaldybėse. Tai reiškia tiek daugiau švarios elektros energijos artimiausiais metais, tiek ir kuriamas arba išsaugomas darbo vietas šiuo sudėtingu laikotarpiu. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimais, planuojant ir statant vieną vėjo elektrinių parką jėgas suvienija apie 30 skirtingose srityse besispecializuojančių įmonių – nuo projekto vystytojo ir turbinų gamintojų iki inžinerijos paslaugų, logistikos ir kitų kompanijų.

Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius