Atsinaujinantys energijos ištekliai yra pagrindinė Europos Sąjungos (ES) plano, kuriuo siekiama iki 2050 m. užtikrinti neutralumą klimato kaitos atžvilgiu pagal Europos Žaliąjį kursą (angl. Green Deal), sudėtinė dalis. Be to, atsinaujinanti energetika yra esminė dedamoji, įgyvendinant dar vieną, 2022 m. paskelbtą planą – „REPowerEU“, kuriuo siekiama kuo greičiau nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos ir kuo greičiau užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.

Šiuo metu ES yra laikoma politinių iniciatyvų, sutelktų į atsinaujinančių išteklių energetikos skatinimą, lydere. Kasmet ES institucijos šalims narėms pateikia naujų rekomendacijų bei teisiškai įpareigojančių politinių mechanizmų, užtikrinančių ilgalaikę atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą bei energetinį ir ekologinį saugumą.

Naujausias ES tikslas – atsinaujinanti energetika turi sudaryti 45 proc., mažiausiai 42,5 proc., viso elektros suvartojimo iki 2030-ųjų. Norint įgyvendinti šį tikslą, reikės ženkliai padidinti vėjo jėgainių instaliuotą galią, todėl numatomas jų galios augimas nuo 204 gigavatų (GW) 2022 metais iki daugiau kaip 500 GW 2030-aisiais.

Vėjo energetikai skatinti imamasi įvairių priemonių:

• 2018 m. priimta direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32018L2001
• 2023 m. priimtas Europos vėjo energetikos veiksmų planas: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52023DC0669

Pagal direktyvą (ES) 2018/2001, Lietuva iki 2020 m. 23 proc. suvartojamos energijos turėjo pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. Naujausiais duomenimis, 2022 m. atsinaujinanti energetika šalyje sudarė 22,74 proc. elektros energijos poreikių: iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus siekė 2,545 teravatvalandės (TWh), kai elektros energijos šalyje suvartota 11,192 TWh.

Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, Lietuva kelia tikslą, kad iki 2050 metų 80 proc. šalies energijos poreikio būtų pagaminama iš netaršių išteklių.

Šiuo metu, Europos vėjo energetikos asociacijos („Wind Europe“) bei nacionalinių Europos vėjo energetikos asociacijų, jų tarpe ir LVEA, bendra pozicija yra raginti valstybių narių bei jų vyriausybių vadovus išlaikyti ES lyderystę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje ir siekti atsinaujinančių išteklių energijos tikslo 2030 metams ne tik europiniame, bet ir šalių narių lygmenyse.

Susijusios nuorodos:

Europos komisija

Europos vėjo energetikos asociacija

Pasaulinė vėjo energetikos taryba

Lietuvos Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija