2020 metais Europoje buvo instaliuota 14,7 GW galios naujų vėjo elektrinių, 80 proc. iš jų – sausumoje. Šiuo metu Europoje veikiančių vėjo jėgainių galia kartu sudėjus siekia 220 GW. Vis dėlto, šie rezultatai yra per žemi, norint įgyvendinti Europos Žaliąjį susitarimą bei tapti klimatui neutraliu žemynu. Per ateinančius penkerius metus Europos Sąjungoje (ES) ketinama kasmet instaliuoti 15 GW galios naujų elektrinių. Tačiau norint iki 2030 metų emisijas sumažinti 55 proc., reikėtų instaliuoti naujų elektrinių, kurių galingumas sudarytų 27 GW. Komplikuotas leidimų išdavimas išlieka pagrindine per lėtos vėjo energetikos plėtros priežastimi.
Pagal „WindEurope” paskelbtą statistiką, per 2020 metus Europoje pastatytų vėjo elektriniu parkų bendra galia sudaro 14,7 GW. Tai yra 19 proc. mažiau nei buvo planuojama prieš COVID-19 pandemiją ir 6 proc. mažiau nei 2019 metais. 80 proc. naujų vėjo elektrinių buvo įrengtos sausumoje. Daugiausia naujų vėjo elektrinių įrengė Olandija (2 GW, didžiąją dalį jūroje), Vokietija, Norvegija, Ispanija ir Prancūzija. ES šalys be Jungtinės Karalystės (ES 27) instaliavo 10,5 GW naujų pajėgumų.
2020 metais vėjo elektrinės pagamino 16 proc. Europoje suvartotos elektros energijos. Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 27 proc., Ispanijoje – 22 proc. ir Danijoje – 48 proc. suvartotos elektros energijos.
„WindEurope” tikisi, kad per ateinančius penkerius metus Europoje bus įrengta naujų vėjo elektrinių, kurių galia kartu sudėjus sieks 105 GW, 70 proc. iš jų turėtų sudaryti vėjo elektrinės sausumoje. Tačiau šie skaičiai yra žymiai per maži, kad būtų įgyvendintas Žaliasis susitarimas.
Anot Giles Dickson, „WindEurope” vadovo, vėjo elektrinėse pagaminama 16 proc. Europoje suvartojamos elektros energijos, tačiau čia statoma per mažai vėjo elektrinių, kad būtų galima pasiekti ES klimato kaitos ir energetikos tikslų. Pagrindinis iššūkis yra sudėtingas ir per ilgai trunkantis leidimų išdavimo procesas, G. Dickson teigimu, už atsakomybę už jį turėtų prisiimti valdžios institucijos. Jeigu leidimų išdavimo tvarka nepagerės, galimybėms įgyvendinti Europos Žaliąjį susitarimą kils reali grėsmė.
Leidimų išdavimo taisyklės ir procedūros yra per sudėtingos, o valdžios institucijos visais lygmenimis įdarbina nepakankamai žmonių leidimų išdavimo procesui vykdyti. Leidimo gavimas naujam projektui užtrunka per ilgai, atsižvelgiant ir į tai, kad sprendimai dėl leidimų išdavimo yra dažnai ginčijami teismuose. Su šiais veiksniais susijusios rizikos ir išlaidos atgraso statytojus nuo naujų projektų įgyvendinimo. Anot „WindEurope”, Europos šalių vyriausybės turėtų imtis skubių veiksmų šioms problemoms išspręsti.
Įdomu, kad Vokietija, ilgą laiką buvusi vėjo energetikos variklis Europoje, praėjusiais metais įrengė vėjo jėgainių, kurių galia sudaro tik 1,65 GW – tai yra žemiausias šios šalies rezultatas per dešimtmetį. Nors pagrindinis trukdis buvo leidimų išdavimas, tačiau palyginus su praeitais metais, išduotų naujų leidimų skaičius Vokietijoje išaugo. Tai reiškia, kad vėjo energetikos sektorius Vokietijoje galimai atsigauna, tačiau šalis vis dar lieka toli nuo užsibrėžtų atsinaujinančios energijos tikslų. Puikius rezultatus pernai parodė Lenkija, kuri ne tik instaliavo daug naujų vėjo elektrinių, bet ir įsipareigojo iš esmės plėtoti vėjo energetiką jūroje. Prancūzija toliau sėkmingai vykdo sausumos vėjo energetikos plėtrą, artimiausiais metais šalyje prasidės pirmųjų vėjo elektrinių parkų jūroje įrengimas.
