Pernai vėjo jėgainės pagamino 14 proc. Europai reikalingos elektros

Europos Sąjungos (ES) šalyse veikiantys vėjo jėgainių parkai praėjusiais metais prisuko 14 proc. joms reikalingos elektros energijos. Tai – 2 proc. daugiau nei 2017 metais, rodo asociacijos „WindEurope“ skelbiami skaičiavimai. Per metus Bendrijoje buvo instaliuota vėjo elektrinių, kurių galia kartu sudėjus siekia 11,3 GW. 8,6 GW iš jų instaliuoti sausumoje, o 2,65 GW – jūroje.

Nuosekliai augantis turbinų galingumas nulemia, kad iš vėjo pagaminamos elektros energijos dalis bendrame balanse didėja. Daugiausia šaliai reikalingos elektros energijos vėjo jėgainėse pernai buvo pagaminta Danijoje – 41 proc. Toliau rikiuojasi Airija, Portugalija ir Vokietija, kur vėjo jėgainės per metus pagamino atitinkamai 28 proc., 24 proc. ir 21 proc. reikalingos elektros. Galima palyginti: Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 10 proc.

Vėjo energetikos projektai pernai sudarė 49 proc. visų naujų elektros energijos gamybos projektų Europoje. Tiesa, naujai pastatytų vėjo jėgainių galia kartu sudėjus buvo trečdaliu mažesnė nei rekordiniais 2017-aisiais. Aukcionuose vėjo jėgainių projektai pernai laimėjo 9 GW naujos galios, kai 2017-aisiais jų laimėta galia siekė 13 GW. Palyginti prastai suorganizuoti aukcionai ir iššūkiai išduodant leidimus lėmė tai, kad Vokietijoje naujų projektų sumažėjo per pusę. Be to, naujų sausumos vėjo jėgainių nebuvo instaliuota Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu bendra instaliuotų vėjo jėgainių galia Europoje siekia 189 GW. Sausumoje veikiančių vėjo jėgainių parkų galia yra 171 GW, o jūroje – 18 GW.

Visgi, pernai nuspręsta finansuoti rekordinės – 17 GW – galios ateities vėjo energetikos projektų: 13 GW galios numatyta instaliuoti sausumoje, o 4,2 GW jūroje. Visa tai yra 45 proc. daugiau nei pernai, tačiau numatomos investicijos yra tik 20 proc. didesnės. Visa tai reiškia, kad vėjo energetikos projektų kaštai ir toliau mažėja.

„Vėjo jėgainių pagaminamas ES reikalingas elektros energijos kiekis per metus paaugo nuo 12 iki 14 proc. Vis daugiau kompanijų ir vis daugiau privačių vartotojų gali naudoti švarią ir jiems prieinamą energiją. Vis dėlto, vėjo energetikos sektorius susiduria ir su iššūkiais – pernai buvo instaliuota mažiausiai naujų jėgainių nuo 2011-ųjų. Be to, per pusę krito instaliuotų sausumos vėjo jegainių skaičius Vokietijoje, šis rodiklis žymiai smuko ir Jungtinėje Karalystėje. Iš viso net 12 Europos šalių pernai neinstaliavo nė vienos vėjo jėgainės“, – sako „WindEurope“ vadovas Giles Dickson. 

Tiesa, pasak jo, investicijos į ateities vėjo energetikos projektus Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Švedijoje buvo pakankamai geros, prie to prisidėjo ir vėjo jėgainių vystymas jūroje. Vis dėlto, tolimesnė investicijų ateitis neaiški. Egzistuoja struktūrinės leidimų tvarkos problemos, ypatingai Vokietijoje ir Prancūzijoje. Didelių ambicijų plėtoti vėjo energetiką, išskyrus Lietuvą ir Lenkiją, neparodė ir Vidurio bei Rytų Europos šalys. 

„Nacionaliniai energetikos ir klimato planai bei strategijos yra galimybė išspręsti kylančius iššūkius. Tačiau, pirminės jų versijos stokoja konkretumo: tikslių politinių priemonių, aukcionų apimčių, žingsnių, numatančių pagerinti leidimų išdavimo tvarką, sumažinti barjerus naujoms investicijoms. Prieš finalizuojant planus, Vyriausybės turėtų skirti tam daugiau dėmesio“, – sako G. Dickson.

Plačiau su „WindEurope“ parengta 2018 m. analize galite susipažinti čia.