Jūrinė vėjo energetika: ar galime sukurti sėkmės istoriją?
Į priekį sparčiai juda jūrinės vėjo energetikos plėtros Lietuvoje paruošiamieji darbai – Vyriausybė jau pritarė įstatymo projektų paketui, sukursiančiam reikalingą reguliacinę aplinką. Svarbūs tolimesni žingsniai – pamatuotos ir patrauklios 2023 metais vyksiančio aukciono tvarkos parengimas, infrastruktūros plėtra bei reikalingų tyrimų spartinimas.
Įstatymo projektų pakete, kuriam pritarė Vyriausybė, numatyta keletas svarbių aspektų. Pirma, suplanuotas finansinės paramos modelis vėjo energetikos plėtrai jūroje. Remiantis kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu pasirinktas vadinamasis kainų skirtumo (angl. – contract for difference, CfD) modelis. Antra, atsakomybę už perdavimo tinklų įrengimą, prijungiant jūroje įrengtas elektrines, numatyta patikėti perdavimo sistemos operatoriui. Tikimės, kad šie svarbūs pakeitimai bus priimti Seimo rudens sesijoje.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos ekspertai parengtus teisės aktų projektus vertina pozityviai. „Vertiname tiek Energetikos ministerijos, tiek ir viso ministrų kabineto pastangas operatyviai numatyti ir sustyguoti jūrinei vėjo energetikai reikalingą reguliacinę aplinką. Sprendimai priimti atsižvelgiant į gerąją tarptautinę patirtį, įsigilinus į šalies specialistų įžvalgas bei rekomendacijas ir pritaikius juos Lietuvos situacijai. Tikimės, kad tai bus kokybiškas impulsas tolimesnei sektoriaus plėtrai“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Jis pažymi, kad Baltijos jūros teritorijoje, apie 35 kilometrų nuo kranto, numatomas įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parkas yra net didesnis nei vidutiniai tokio pobūdžio projektai – vidutinio jūrinės energetikos projekto Europoje galia siekia apie 560 MW. Per metus vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje turėtų pagaminti apie 2,5- 3 TWh elektros energijos – iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio.
Kiti svarbūs veiksmai
Ekspertų nuomone, tolimesni esminiai žingsniai, galintys padėti užtikrinti sėkmingą jūrinės vėjo energetikos plėtrą, yra situaciją energetikos sektoriuje atitinkančios aukciono tvarkos sukūrimas, reikalingos infrastruktūros stiprinimas ir leidimų išdavimo tvarkos tobulinimas.
Pirma svarbu atsižvelgti į neįvykusio sausumos aukciono pamokas ir išvengti panašių situacijų pasikartojimo. Tai padaryti padėtų patrauklus aukciono modelis, kuris optimizuotų valstybės paskatas tiek elektros energijos gamintojo, tiek ir jos vartotojo atžvilgiu. Gamintojui svarbiausia apsauga nuo žemų rinkos kainų, kurią suteikia CfD modelis, o vartotojui labiausiai rūpi konkurencinga elektros kaina, kurią gali užtikrinti sėkmingas aukcionas. Taigi aukciono modelis, kuris padėtų stabilizuoti gamintojo pajamas ne mažiau kaip 15 metų, galėtų pritraukti pakankamai solidų dalyvių ratą, užtikrinti konkurenciją ir patrauklią elektros energijos kainą. Tiesa, aukciono dalyvių finansinius sprendimus nulems ir Energetikos agentūros užsakyti tyrimai, todėl svarbu, kad jie būtų atlikti kokybiškai ir tiksliai. Taip pat – kad projektų vystytojams būtų pakankamai laiko juos detaliai išnagrinėti.
Antra, ruošiant teisinį pagrindą aukcionui, prasminga pradėti ir elektros energijos perdavimo infrastruktūros stiprinimo darbus. Tai leistų išvengti situacijos, kuomet aukcioną laimėjęs gamintojas bus pasirengęs parko statyboms, tačiau turės laukti kol bus atlikti reikalingi tinklo infrastruktūros darbai. Numačius aiškius įsipareigojimus ir darbų grafikus tiek vienai, tiek ir kitai pusei į situaciją galima įnešti dar daugiau aiškumo. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad reikės sustiprinti ne tik sausumos tinklus, bet ir nutiesti elektros energijos perdavimo kabelius, įrengti pastotę 30-35 km atstumu nuo kranto.
Trečias svarbus aspektas – leidimų išdavimas. Sukūrus vadinamuoju vieno langelio principu pagrįstą leidimų išdavimo tvarką būtų išvengta biurokratinių ar administracinių trikdžių projekto įgyvendinimui ir aukcioną laimėjęs vystytojas galėtų tikėtis sklandžiai vykdyti darbus.
„Paruošiamųjų jūrinės vėjo energetikos plėtros darbų sąrašas apima ilgus ir kompleksinius procesus. Visgi, institucijų sprendimas konsultuotis su ekspertais, nagrinėti gerąją patirtį, reguliariai dalintis informacija, suteikia daug optimizmo. Kartu pastebime solidžią patirtį jūrinėje vėjo energetikoje sukaupusių užsienio – Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Belgijos – kompanijų susidomėjimą kylančiomis galimybėmis Lietuvoje“, – sako A. Radavičius.