Elektros gamyba vėjo jėgainėse: ir švariau, ir pigiau nei iš iškastinio kuro
Artimiausiais metais Lietuvos, kaip ir visos Europos, vėjo energetikos sektorius neabejotinai augs. Nieko nuostabaus – tobulėjant technologijoms, gaminti elektrą vėjo jėgainėse tampa vis efektyviau. Tai reiškia, kad su kitomis energijos rūšimis sėkmingai konkuruojama jau ne tik švarumu, bet ir kaina.
Daugiausia vietinės gamybos – iš vėjo
Būtent vėjas yra didžiausias elektros energijos gamybos šaltinis Lietuvoje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais šalyje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino daugiau nei trečdalį Lietuvoje sugeneruojamos ir daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos – 1,357 TWh. Paprastai tariant, tokio kiekio visiškai pakanka 700 tūkst. Lietuvos namų ūkių arba maždaug 1,4 mln. gyventojų poreikiams patenkinti.
Šiųmetis rezultatas nuo pernykščio kol kas šiek tiek atsilieka, tačiau galutinis indėlis į vietinę elektros energijos gamybą taip pat bus svarus. Jo siekti leidžia po sausos ir ramios vasaros rudenį įsivyravę itin vėjuoti orai. Štai rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse ūgtelėjo kone 60 proc., o spalį, palyginti su rugsėju, – dar penktadaliu.
„Vėjo jėgainėse fiksuojami elektros energijos gamybos svyravimai – natūralus reiškinys. Vienoje jėgainėje pagamintos energijos kiekis, priklausomai nuo oro sąlygų, gali keistis 10-15 proc. į vieną ar į kitą pusę. Vėjo energetika taip pat pasižymi sezoniškumu – pavasarį ir vasarą vyrauja šiltos oro masės, tad vėjo būna mažiau, ruduo ir žiema pasižymi didesniais vėjais, tad gamybos rezultatai išauga“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Remiantis statistiniais duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių 23 šalyje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis iš viso jau pagamino beveik vieną teravatvalandę elektros energijos. Lapkritį taip pat vyravo palankios oro sąlygos, jam nenusileidžia ir įpusėjęs gruodis, tad bendras šių metų gamybos rezultatas gali pasiekti ir 1,2 TWh.
Daugiau vėjo – mažesnė elektros kaina
Dar svaresnį vėjo energetikos indėlį į elektros generaciją numato anksčiau šiemet patvirtinta Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategija. Dokumente numatoma, kad vėjo energetika turi tapti pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu. 2030 m. vėjo jėgainės turėtų pagaminti daugiau kaip 30 proc., o 2050 m. – daugiau kaip 50 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos.
„Lietuvos vėjo energetikos sektorius jau yra pritraukęs beveik 1 mlrd. eurų investicijų. Siekiant įgyvendinti naująją energetikos strategiją, gamybą vėjo elektrinėse turėsime patrigubinti, todėl prognozuojame, kad 2030-aisiais sektorius jau turėtų būti pritraukęs arti 2 mlrd. eurų investicijų. Daugiausia vėjo jėgainių parkų kol kas turime netoli pajūrio – Šilutėje, Kretingoje, taip pat – Tauragėje, Pagėgiuose. Tačiau geografija pamažu plečiasi ir gali būti, kad greitai parkų pamatysime ir netoli Kelmės, Naujosios Akmenės, Telšių bei Kauno“, – sako A. Radavičius.
Pasak jo, kartu tai reikš ir gerai apmokamų darbo vietų skaičiaus augimą. Dažnu atveju – nuo sostinės labiau nutolusiose, savivaldybėse. „EurObserv’ER“ duomenimis, 2016 m. Lietuvos vėjo energetikos sektoriuje dirbo 1,6 tūkst. specialistų, prižiūrinčių ir eksploatuojančių vėjo jėgaines, besispecializuojančių reikalingų prietaisų gamybos ir pardavimo srityse bei dirbančių su investiciniais sprendimais. Skaičiuojama, kad 2030 m. šis skaičius turėtų siekti bent 4 tūkst.
Be to, intensyvesnė elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse turi teigiamos įtakos ir elektros energijos kainai biržoje. O ji aktuali visiems juridiniams asmenims – tiek perkantiems elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir iš garantinio tiekėjo, kuomet tarifas apskaičiuojamas biržos kainą padauginant iš 1,25 siekiančio koeficiento.
Švari energija – vis konkurencingesnė
Tiesa, vėjo elektrinės ne tik gaminą švarią ir palyginti pigią elektros energiją, bet ir kuria daugiau pridėtinės vertės šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, statant vieną vėjo jėgainių parką pajėgas suvienija iki 30 skirtingose srityse besispecializuojančių bendrovių: vėjo energetikos projektų vystytojų, turbinų ir jų komponentų gamintojų, įvairių paslaugų teikėjų. Taip pat – elektros įrangos instaliavimo, sunkiosios technikos, metalo, statybų, inžinerijos paslaugų, plastiko pramonės ir kitų kompanijų.
„Savivaldybėms ir vietos bendruomenėms vėjo energetikos plėtra reiškia solidžias investicijas, o žemės sklypų savininkams tai galimybė ją išnuomoti ir taip užsidirbti. Tuo metu pavienės vėjo jėgainės, kurias jau renkasi kai kurie gyventojai ar ūkininkai, gamina ūkiams ar gamybos linijoms reikalingą energiją ir taip gali sumažinti jų priklausomybę nuo kintančių elektros energijos kainų“, – sako A. Radavičius.
Technologijoms žengiant į priekį, vėjo jėgainės tampa vis galingesnės ir elektros energiją generuoja vis efektyviau. Tad elektros energijos gamybos kaštai naujose sausumos vėjo, o taip pat – ir saulės, elektrinėse vis sėkmingiau varžosi su elektros energijai gaminti anglis ar dujas naudojančiomis elektrinėmis.
Tuo tarpu Lietuvoje vėjas yra pigiausia energijos rūšis – vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos kaina mūsų šalyje sukasi arčiausiai rinkos kainos, ypač jeigu ši ir toliau laikysis palyginti aukšta.