Aistis Radavičius. Kaip klimato kaita virto klimato krize?

Šis ruduo tapo visuotiniu klimato kaitos mėnesiu – visame pasaulyje į gatves plūdo planetos ateitimi susirūpinę aktyvistai, klausimui atsirado vietos ir aukščiausio rango politikų darbotvarkėse. Kadangi klimato kaitos procesai vyksta greičiau nei tikėtasi, siekiama užtikrinti intensyvesnius veiksmus stabdant klimato šiltėjimą. Viena efektyviausių priemonių – vėjo energetika. 

Dėl augančio vartojimo, intensyvaus iškastinio kuro deginimo ir kitų žmonijos sukeltų veiksnių klimato kaita ima gasdinti vis labiau, tad šią vasarą pasigirdo iniciatyva klimato kaitos terminą keisti į tiksliau susidariusią padėtį apibūdinančią sąvoką – klimato krizė. Netrukus ją vartoti pradėjo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, mokslininkai bei įvairūs aukšto rango politikai Europoje. Tiesa, tai ne vienintelis pokytis klimato kaitos kontekste.

Vandens lygis kyla greičiau nei tikėtasi

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija paskelbė dar vieną specialiąją ataskaitą, kurioje nagrinėjamas klimato krizės poveikis vandenynams. Dokumente konstatuojama, kad vandenynai keičiasi dėl žmogaus sukelto klimato atšilimo. Jie kaista, rūgštėja, juose mažėja deguonies, o vandens lygis kyla greičiau nei tikėtasi – tokie pokyčiai daro didelę įtaką ne tik vandenynų faunai ir florai, bet ir žmonėms, gyvenantiems šiems procesams jautriose teritorijose.

Beveik 680 mln. žmonių yra įsikūrę žemose pakrančių zonose, dar 670 mln. – aukštai kalnų regionuose. 4 mln. žmonių nuolat gyvena Arkties regione, o dar 65 mln. – mažose besivystančiose salose. Bet kokie vandenyno ir kriosferos (užšalusių mūsų planetos dalių) pokyčiai gali sukelti grėsmę visų šių žmonių gyvenimui. Tad siekdami užtikrinti ne tik jų, bet ir mūsų pačių gerovę, turime pasitelkti kuo efektyvesnes priemones stabdant klimato kaitą.

Naujoji ataskaita nebuvo vienintelė priežastis, sukėlusi diskusijas tiek visuomenėje, tiek politiniame lauke. Ypač svarbiu įvykiu tapo Jungtinių Tautų viršūnių susitikimas dėl klimato krizės. Jame šešiasdešimt šešios pasaulio valstybės paskelbė apie savo ketinimus iki 2050 metų iki nulio sumažinti grynąjį išmetamų anglies dvideginio dujų kiekį. O tai labai svarbus įsipareigojimas, siekiant suvaldyti pasaulinį klimato šiltėjimą.

Investicijos sieks 13 trln. dolerių

Jungtinės Tautos deklaruoja, kad norėdami suvaldyti šį procesą ir užtikrinti, kad vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, turime pasitelkti penkis kartus intensyvesnius veiksmus. Ko galime imtis? Visų pirma, skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Šių metų „BloombergNEF“ naujame energijos atlase teigiama, kad įvertinant, kaip sparčiai atsinaujinanti energetika šiuo metu vystoma, iki 2030 m. turėtų pavykti suvaldyti klimato šiltėjimą, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus. Tačiau iššūkių kils vėliau, kai sieksime užkirsti kelią temperatūros augimui iki 2050 m. Kas pasikeis? Pasaulinė ekonomika bus vis labiau elektrifikuojama – ne tik elektros energijos, bet ir transporto, šildymo, o taip pat ir šaldymo sektoriuose. „BloombergNEF“ prognozuoja, kad elektros poreikis per artimiausius tris dešimtmečius pakils 62 proc., todėl ir elektros gamybos pajėgumai išaugs beveik trigubai, o investicijos sieks maždaug 13 trln. dolerių. Iš kurių 5,3 trln. dolerių bus nukreipti į vėjo energetiką.  

Perspektyviausia – vėjo energija

Tarp atsinaujinančių energijos šaltinių vėjo energetika užima lyderiaujančią poziciją. Tai lemia konkurencinga kaina ir galimybė gaminti energiją dideliais mastais, todėl pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energetikos, vėjo jėgainės atliks labai svarbų vaidmenį. Jau dabar judama pozityvia linkme, pavyzdžiui, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Europoje buvo įrengta 4,9 GW galios vėjo elektrinių, o tai 0,4 GW daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nors 2018 m. sparčia vėjo parkų plėtra nepasižymėjo, t.y. instaliuota mažiau jėgainių nei 2017 m., tačiau tai buvo rekordiniai metai investicijomis į vėjo jėgaines. 16,7 GW dar tik planuojamų įgyvendinti projektų pasiekė galutinį sprendimą dėl finansavimo.

Naujame organizacijos „WindEurope“ leidinyje teigiama, kad vėjo energetikos ateitis priklausys nuo Europos valstybių nacionalinių energijos ir klimato planų. Jei valstybės būtų ambicingos, pagerintų vėjo jėgainių leidimų išdavimo tvarką bei toliau investuotų į tinklo pajėgumų plėtrą, iki 2023 m. vėjo energijos pajėgumai išaugtų 88 GW ir bendra instaliuota jėgainių galia siektų 227 GW. Jei valstybių planai vis tik nebus itin ambicingi, o iššūkiai dėl leidimų išdavimo išliks, Europoje bus įdiegta kur kas mažiau naujos vėjo jėgainių galios. Tikėtina, kad ji sieks maždaug 67 GW.

Praėjusiais metais visos Europoje instaliuotos jėgainės sugeneravo 362 TWh elektros energijos. Vėjo energija patenkino 14 proc. viso elektros poreikio Europoje. Lietuvoje praėjusiais metais vėjo jėgainėse pagaminta energija siekė 1,1 TWh ir sudarė apie 10 proc. galutinio šalies elektros poreikio.

Tad kryptis – aiški, reikia tik ambicingų sprendimų ir susitelkimo politiniame lygmenyje. Tokio, kurį demonstruoja jaunos švedės Gretos Thunberg paskatinti klimato aktyvistai. Kad ir kokių veiksmų bus imtasi, vargu, ar artimiausiu metu žmonija galės pamiršti apie klimato krizę, tačiau galbūt galėsime sušvelninti pasekmes ir sugrįžti prie mažiau grėsmingo – klimato kaitos termino.

Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius