Naujienos
Vėjo energetikos plėtra: laukia solidus indėlis į ekonominį augimą
2018-12-14

Šiemet priimti sprendimai nulems esminius pokyčius Lietuvos energetikos sektoriuje. Patvirtinę Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, įstojome į šalių, siekiančių 100 proc. reikalingos elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių, klubą. Didžiąją dalį jos generuosime vėjo elektrinėse, o tuo pat metu auginsime ne tik šį sektorių, bet ir visą šalies ekonomiką. 

Dešimt kartų daugiau elektros iš vėjo

Lietuvos vėjo energetikos sektorius pradėjo vystytis 2004-aisiais, o dabar jau yra pritraukęs beveik 1 mlrd. eurų investicijų. Čia šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, pernai pagaminę 1,357 TWh – daugiau nei trečdalį šalyje sugeneruotos ir daugiau kaip dešimtadalį reikalingos elektros energijos..

Strategijoje numatoma, kad 2030 metais vėjo jėgainių parkuose bus pagaminama virš 30 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio – t. y., tris kartus daugiau nei šiuo metu. 2050-aisiais sausumoje ir jūroje veikiantys vėjo jėgainių parkai gamins maždaug dešimt kartų daugiau elektros energijos nei dabar.

Tokius tikslus išsikėlusi Lietuva įstojo į šalių, ketinančių visiškai atsisakyti iš iškastinio kuro pagamintos energijos, klubą. Jame jau yra tokios valstybės kaip Danija, Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija, Portugalija bei Airija.

Nauda ne tik aplinkai, bet ir ekonomikai

Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių parkų galia siekia 480 MW. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota 539 MW galios. Tai leidžia išvengti apie 275 mln. kubinių metrų gamtinių dujų importo ir „sutaupyti“ apie 0,7 megatonos anglies dvideginio per metus. 2030-aisiais, vėjo elektrinių galiai išaugus daugiau kaip du kartus, atitinkamai padidės ir šie rodikliai. Skaičiuojama, kad elektros energijos gamyba iš vėjo maždaug 50 kartų mažiau teršia aplinką nei gamyba iš gamtinių dujų ir maždaug 100 kartų mažiau nei iš anglies.

„Aukščiau išvardinti tikslai reiškia ne tik daugiau švarios elektros energijos, bet ir daugiau naudos šalies ekonomikai. Statant vieną vėjo jėgainių parką pajėgas suvienija iki 30 skirtingose srityse besispecializuojančių bendrovių: vėjo energetikos projektų vystytojų, turbinų ir jų komponentų gamintojų, įvairių paslaugų teikėjų. Taip pat – elektros įrangos instaliavimo, sunkiosios technikos, metalo, statybų, inžinerijos paslaugų, plastiko pramonės ir kitų kompanijų“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

„EurObserv’ER“ duomenimis, 2016 metais Lietuvos vėjo energetikos sektoriaus apyvarta siekė 60 mln. eurų. Prognozuojama, kad 2030-aisiais ji turėtų išaugti iki 150 mln. eurų. Tuo metu sektorius jau turėtų būti pritraukęs arti 2 mlrd. eurų investicijų.

Kartu tai reiškia ir darbo vietų skaičiaus augimą nuo sostinės labiau nutolusiose, savivaldybėse. 2016 metais Lietuvos vėjo energetikos sektoriuje dirbo 1,6 tūkst. specialistų, prižiūrinčių ir eksploatuojančių vėjo jėgaines, besispecializuojančių reikalingų prietaisų gamybos ir pardavimo srityse bei dirbančių su investiciniais sprendimais. 2030 metais šis skaičius turėtų siekti bent 4 tūkst.

Indėlis į Europos BVP – 36 mlrd. eurų

Visoje Europos Sąjungoje vėjo energetikos sektoriuje dirba daugiau kaip 260 tūkst. darbuotojų.  Tokius skaičiavimus organizacijos „WindEurope“ užsakymu parengtoje apžvalgoje pateikia konsultacijų kompanija „Deloitte“. Skaičiuojama, kad vėjo energetika sukuria 0,26 proc. arba 36 mlrd. eurų Bendrijos BVP. Pagal šį rodiklį vėjo energetika nusileidžia tik statybų sektoriui, automobilių, plastiko ir gumos, chemijos bei metalų pramonės šakoms.

Prognozuojama, kad jau kito dešimtmečio viduryje vėjas taps pagrindiniu elektros energijos šaltiniu Europoje. Dar 2016 metais, elektros energijos gamybos iš vėjo apimtys aplenkė anglį ir šiuo metu  nusileidžia tik gamtinėms dujoms.