Per ateinančius penkerius metus vėjo energetikos sektorius Europoje neabejotinai augs. Vis dėlto, politinis neužtikrintumas, o kai kuriais atvejais – ir ambicijų stoka, kelia klausimų dėl tolimesnės ateities. Tokias išvadas naujausioje ataskaitoje „Wind Energy Outlook in Europe“ apie vėjo energetikos sektorių pateikia organizacija „WindEurope”.
Elektros energijos gamybos iš vėjo pajėgumai kasmet vidutiniškai augs maždaug po 17,4 GW iki pat 2022-ųjų. Per penkerius metus pastačius 87 GW galios naujų vėjo elektrinių, bendra instaliuota galia Europoje pasieks 258 GW. Sausumoje planuojamų naujų vėjo jėgainių galia kartu sudėjus sieks 70,4 GW, o jūroje – 16,4 GW.
Visa tai leis vėjo energetikos sektoriui gaminti 16 proc. Europos Sąjungai (ES) reikalingos elektros energijos. Palyginimui: 2017 m. vėjo jėgainės pagamino apie 12 proc. Bendrijai reikalingos elektros energijos ir aplenkė hidroelektrines. Tai reiškia, kad elektros energijos gamyba iš vėjo jau pralenkė elektros energijos gamybą iš kitų atsinaujinančių šaltinių. Toliau didinti elektros energijos gamybos iš vėjo pajėgumus leidžia naujos, dar didesnės, turbinos. 4 MW+ galios turbinos jau tampa visiškai įprastos sausumoje, 8 MW+ – jūroje.
„Europos vėjo energetikos sektorius per ateinančius penkerius metus demonstruos solidų augimą. Tačiau šią plėtrą daugiausia lemia vakarykščiai sprendimai. Naujų investicinių sprendimų perspektyvos ateinantiems penkeriems metams kol kas nėra aiškios. Dauguma vyriausybių dar nėra patvirtinusios planų dėl naujų vėjo jėgainių parkų plėtros iki 2030 m. Didele dalimi dėl to gauti leidimus naujų parkų statyboms yra sudėtinga“, – sako Giles Dickson, „Wind Europe“ vadovas.
Pasak jo, kiekviena šalis turi tik jai būdingų iššūkių, kuriuos dar turės išspręsti. Pavyzdžiui, Vokietijoje praėjusiais metais surengti aukcionai dėl vėjo jėgainių statybos sausumoje buvo nesėkmingi. Tai nulems menkesnę plėtrą per ateinančius kelerius metus ir darbo vietų sektoriuje praradimus. Tuo metu Prancūzija sprendžia, kas gali išduoti leidimus dėl elektrinių statybos, tad trumpuoju laikotarpiu plėtra taip pat gali stabtelėti.
Prognozuojama, kad vėjo energetikos sektoriaus lyderėmis kol kas išliks Vokietija (73 GW 2022 m.), Ispanija (30 GW) ir Jungtinė Karalystė (26 GW). Tiesa, Vokietijos dalis tarp naujai instaliuotų jėgainių per artimiausius penkerius metus trauksis nuo 40 proc. iki 24 proc. Spartus sektoriaus augimas 2019 m. bus stebimas Ispanijoje ir Švedijoje.
Per artimiausius penkerius Europoje stebėsime ne tik vėjo energetikos sektoriaus augimą, bet ir seniausių – pirmos kartos turbinų – eksploatacijos pabaigą. 2022 m. net 22 GW galios vėjo turbinų amžius bus daugiau kaip 20 metų. Kai kurios iš šių turbinų bus pakeistos galingesnėmis, o kai kurios – visiškai išmontuotos.
Europoje, palyginti su pasauliniu mastu, per ateinančius penkerius metus bus instaliuota 25 proc. elektros energijos gamybos iš vėjo pajėgumų.
