Dar 2000 m. vėjo energetika buvo nišinis sektorius. Bendra ES vėjo jėgainių parkų sausumoje galia tuo metu tesudarė tik apie 2 proc. bendros elektrinių galios. Per pastaruosius penkiolika metų situacija ženkliai pasikeitė. Skaičiuojama, kad bendra visos Europos Sąjungos vėjo jėgainių galia 2015 m. siekė 15 proc. visų ES instaliuotų elektrinių galios. Vėjas šiandien pajėgus elektra aprūpinti 87 milijonus namų ūkių.
Vėjo energetika turi ir didžiulę ekonominę reikšmę. Visos ES statomos vėjo jėgainės čia ir gaminamos. ES yra vėjo energetikos technologijų lyderis pasaulyje. Trys iš penkių didžiausių vėjo jėgainių gamintojų pasaulyje veikia būtent ES. Statant vėjo jėgainių parkus tiesiami keliai, finansuojamos bendruomenės, mokama nuoma žemės savininkams.
Sausumos vėjo energetika šiuo metu yra pigiausia iš naujai instaliuojamų elektrinių rūšių Europoje. Jūrinės vėjo energetikos kaina vis dar yra aukštesnė, bet ir jos kainos krenta greičiau nei tikėtasi. Šių metų birželį vėjo energetikos industrijos atstovai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama iki 2025 m. jūrinės vėjo energijos kainą sumažinti iki 80 Eur/MWh. Visgi iškart po to įvykusių aukcionų rezultatai patvirtino, kad tiek ilgai laukti nereikės. Nyderlanduose jūrinėse elektrinėse bus gaminama elektra už 73 Eur/MWh, o Danijoje kaina krito net iki 49,99 Eur/MWh! Pridėjus prijungimo prie elektros tinklo kaštus, energijos gamybos kaina vėjo elektrinėse jūroje jau dabar siekia maždaug 80 Eur/MWh.
Nepaisant didelio ES vėjo energetikos rinkos augimo, ji jau nebėra didžiausia vėjo rinka pasaulyje. Europą aplenkė Kinija. Bendra vėjo jėgainių instaliuota galia Kinijoje 2015 m. aplenkė ES: Kinijoje 2015 m. duomenimis buvo instaliuota 145,1 MW, o ES – 141,6 MW vėjo jėgainių galios.
Atskirose Europos Sąjungos valstybėse ši sritis vis dar varžoma pertekliniais reguliavimais, o perėjimas nuo subsidijavimo prie lygiaverčio įsitraukimo į energijos rinką vyksta ne taip lengvai kaip norėtųsi. Tačiau gamybos kaštai nuolat krenta, todėl vėjo kaina nuosekliai mažėja ir artėja prie rinkos kainų.
ES valstybių narių politika vėjo energetikos atžvilgiu yra gana netolygi. Sprendimai kartais priimami neapgalvotai, o neretai ir atšaukiami. Šiandien į sausumos vėjo energetiką kryptingai investuoja mažiau šalių narių nei prieš penkerius metus.
Atsižvelgiant į šiuos neigiamus signalus, Europos Komisija 2016 m. lapkričio 30 d. išleido pasiūlymus, kuriais remiantis, atsinaujinančių išteklių energetika bus plėtojama ir po 2020 m., o šalys narės turės planuoti paramos schemas į ateitį bei negalės jų keisti retrospektyviai. Šalys yra skatinamos naudoti paramos schemas, priartinančias atsinaujnančią energetiką dar arčiau rinkos sąlygų. Europos Komisija taip pat siūlo labiau išnaudoti bendradarbiavimo mechanizmus tarp valstybių narių – statistinius energijos perdavimus, bendrus valstybių narių projektus ar bendras paramos schemas. Valstybės narės privalės palaipsniui atverti paramą kitoms narėms, su kuriomis jungia tiesioginės linijos. Tai reiškia, kad ateityje atsiras galimybių statyti VE parkus Lietuvos teritorijoje net nesinaudojant Lietuvos valstybinėmis lėšomis.
