Naujienos
Naujoje Lietuvos energetikos strategijoje – tikėjimas energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių
2017-10-09

Nors vasara Lietuvoje buvo vėsi, Energetikos ministerijoje buvo karšta – čia buvo rengiamas Nacionalinės energetikos strategijos, turinčios nubrėžti Lietuvos energetikos sektoriaus vystymosi gaires iki 2050 metų, projektas.

Dokumente pirmą kartą Lietuvos istorijoje aiškiai įvardintas tikslas pagaminti 100 proc. elektros ir šilumos vien tik iš atsinaujinančių energijos išteklių. Numatyta, kad tai turi būti pasiekta iki 2050 metų. Priėmę tokią strategiją, prisijungtume prie pažangiausių valstybių ir miestų būrio, deklaravusio analogiškus siekius. Tokie tikslai Lietuvai iš tiesų pasiekiami, nes kartu su kitomis Baltijos šalimis turime puikias technologines ir gamtines sąlygas vystyti atsinaujinančią energetiką.

Taip pat galime pasidžiaugti, kad naujajame dokumente nebeliko vietos atominei energetikai. Modeliuojamas aiškus kursas, numatantis, kad energetikos sektoriaus stuburu taps atsinaujinanti energetika, o vėjo energetika – pagrindiniu elektros šaltiniu. Projekte siūloma, kad iki 2020 m. bendra instaliuota galia pasiektų 770 MW elektrinių ir elektros gamyba iš vėjo ūgtelėtų iki 2000 GWh (2016 m. buvo 1100 GWh), o iki 2030 m. planuojama elektros gamyba vėjo elektrinėse sudarytų 3500 GWh (3,5 TWh)

3500 GWh 2030 metais: daug ar mažai? Jau dabar naujų sausumos turbinų naudingumo koeficientas siekia 37 proc. ir daugiau, todėl norint 2030 metais gaminti 3500 GWh per metus prie 2020 planuojamų 770 MW instaliuotos galios užtektų pridėti dar apie 465 MW instaliuotos galios elektrinių sausumoje ir tikslas būtų pasiektas. Vis dėlto, matydami, kaip greitai vystosi vėjo energetikos technologijos, stebėdami elektros, pagamintos vėjo elektrinėse, kainų mažėjimo tendencijas, bei spartų jūrinės energetikos vystymąsi ir krentančius kaštus, manome, kad Lietuva turi didesnių galimybių.

Numatomas scenarijus galėtų būti pateisinamas, jeigu plėtra būtų planuojama tik sausumoje, tačiau šių metų birželį buvo patvirtinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, numatantys veiksmus jūroje: tyrimus, sprendimus dėl jūrinės energetikos vystymo. Tačiau Nacionalinės energetikos strategijos projekte vėjo energetika jūroje atskirai neminima. Abiems vėjo energetikos rūšims po siūlomu plėtros skėčiu vietos mažoka.

Mūsų vertinimais, iki 2030-ųjų Lietuvoje galėtų būti ne mažiau kaip 1500 MW instaliuotų vėjo pajėgumų. Tokią galimą raidą parengtoje apžvalgoje prognozuoja ir organizacija „Wind Europe“, modeliuodama vėjo energetikos plėtros scenarijus iki 2030 m.

1500 MW instaliuotos galios pagamintų apie 5,2 TWh elektros energijos – arti pusės visos Lietuvai reikalingos elektros. Pridėjus strategijos projekte numatomą biokuro, saulės energijos ir biodujų plėtrą, 2030 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių galėtume patenkinti apie 70 proc. Lietuvos elektros poreikio.