Naujienos
Nacionalinė energetikos strategija: svarbiausi akcentai
2017-12-01

Nacionalinės energetikos strategijos projekto svarstymui keliantis į Seimą, dalinamės svarbiausiais akcentais dėl vėjo energetikos plėtros Lietuvoje.

Ką numato strategija

Naujoji Nacionalinė energetikos strategija bus itin reikšminga vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje. Šiame dokumente pirmą kartą Lietuvos istorijoje iškeltas tikslas ateityje iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti 80 proc. šaliai reikalingos elektros ir šilumos.

Projekte siūloma, kad iki 2020 m. bendra šalyje instaliuota elektrinių galia pasiektų 770 MW, o elektros gamyba iš vėjo ūgtelėtų iki 2100 GWh (palyginimui: pernai šis rodiklis siekė 1100 GWh). Taip pat planuojama, kad 2030 m. elektros gamyba vėjo elektrinėse sudarytų 3500 GWh.

Tikslus galima pralenkti

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vertinimu, tokie tikslai – realūs ir pasiekiami. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, turi pakankamas technologines ir gamtines sąlygas siekti, kad atsinaujinanti energetika užtikrintų visus 100 proc. elektros energijos gamybos.

Be to, kaip rodo tarptautinių organizacijų skelbiami vertinimai, vėjo energetikos potencialas Lietuvoje yra netgi didesnis, nei siūloma strategijos projekte. Kaip savo apžvalgoje prognozuoja organizacija „Wind Europe“, modeliuodama galimus vėjo energetikos plėtros scenarijus, iki 2030 m. Lietuvoje galėtų būti ne mažiau kaip 1500 MW instaliuotų vėjo pajėgumų vien tik sausumoje. Didelį potencialą vėjo energetikos plėtrai „Wind Europe“ ekspertai numato ir jūroje.

Pozityvūs ekspertų vertinimai

Energetikos sektoriaus ekspertai kone vieningai sutaria, kad šis Nacionalinės energetikos strategijos projektas yra geriausias, palyginti su ankstesniais tokių dokumentų variantais.

Vis dėlto, Nacionalinės energetikos strategijos projekto svarstymui keliantis į Seimą, parlamentarai turėtų atkeipti dėmesį į viešumoje jau išsakytus sektoriaus ekspertų vertinimus, jog iki 2030 metų numatoma vėjo energetikos plėtra sausumoje yra labai atsargi. Vėjo energetikos plėtra jūroje iki 2030 metų nėra numatoma, todėl savo planus dėliojantys investuotojai gali pasigesti aiškių signalų ateinantiems dešimčiai metų. Norint ateityje pritraukti investuotojų į vėjo energetikos plėtrą jūroje, tvirtus siekus reikia deklaruoti jau dabar.

Danijos pavyzdys

Lietuva, planuodama vėjo energetikos plėtrą, gali pasiremti ir gerosios praktikos pavyzdžiais užsienio valstybėse. Savo šalies sėkmės istorija visai neseniai dalijosi Lietuvoje viešėjęs Danijos perdavimo sistemos operatoriaus „Energinet“ viceprezidentas Peter Jorgensen.

Danijos energetikos sistema išgyvena pokyčių laikotarpį. Vėjo jėgainės pagamina jau daugiau kaip 40 proc. šalyje sunaudojamos elektros energijos. Jau 2020 m. jų pagaminamos elektros energijos dalis sieks 50 proc., o 2022 – 70 proc. Dar po dešimtmečio iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama energija patenkins pusę šalies poreikų. 2050 m. Danija bus visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro.

Tokius pokyčius Danijoje nulėmė politinės iniciatyvos, kuriomis buvo siekiama padidinti iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos elektros energijos dalį. Tai pasiekti padėjo subsidijos vėjo jėgainėms statyti, patrauklūs tarifai, palankios ir skaidrios sąlygos vėjo jėgainių savininkams, norintiems prijungti jas prie elektros skirstymo tinklų.