Naujienos
Nacionalinė energetikos strategija: o jeigu ambicingiau?
2018-03-15

Kartu su Seimo pavasario sesija prasidėjus Nacionalinės energetikos strategijos svarstymams, investuotojai laukia aiškaus signalo dėl vėjo energetikos plėtros šalyse. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimai rodo, kad ambicinga vėjo energetikos plėtra ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškai pageidautina. Manome, kad 2030 m. vėjas galėtų gaminti maždaug trečdalį šaliai reikalingos elektros energijos. Atokesniems regionams nauji projektai reikštų investicijas ir darbo vietas, o bendrai Lietuvos ekonomikai – sumokėtus mokesčius ir iš vietinių išteklių sugeneruojamą elektros energiją

Pasiūlymas: 1500 MW vėjo 2030 m.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija siūlo Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti, kad bendra instaliuotų vėjo elektrinių galia iki 2020 m. augtų bent iki 850 MW vietoje dabar numatytų 770 MW. Numačius tokius vėjo energetikos plėtros tempus, aukcionus kvotai paskirstyti būtų galima organizuoti etapais. Pavyzdžiui, 2019 m. pirmąjį ir antrąjį pusmetį paskirstyti po 120 MW, o 2020 m. pirmąjį pusmetį – 110 MW. Aukcionų periodiškumas suteiktų daugiau matomumo investuotojams, o tai savaime nulemtų ir mažesnes projektų bei elektros supirkimo kainas.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymu, reiktų siekti, kad iki 2030 m. būtų instaliuota ne mažiau kaip 1500 MW. Tuomet vėjas per metus galėtų sugeneruoti apie 4,5 TWh elektros energijos – apie 30-35 proc. šalies elektros energijos poreikio (priklausomai nuo elektros suvartojimo 2030 m.).

Dokumente taip pat siūloma skatinti pavienių elektrinių statybas, nes tuomet daugiau elektros energijos būtų suvartojama gamybos vietose, o tai paskatintų vietos verslo, ūkininkų ir bendruomenių interesą bei investicijas.

Kaina ir tinklas tai leidžia

Asociacijos vertinimu, 2019–2023 m. laikotarpiu beveik 140 MW galios vėjo elektrinių, statytų 2007-2011 m., nustos gauti fiksuotą elektros energijos supirkimo tarifą. Tuomet atsilaisvinusias lėšas galima būtų panaudoti naujų efektyvesnių vėjo elektrinių statybai, nedidinant elektros kainos vartotojams.

Be to, elektros energijos perdavimo tinklo galimybės leidžia papildomai artimiausiu metu integruoti bent 350 MW vėjo elektrinių – tai neturėtų reikšmingos įtakos stabiliam tinklo darbui. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ netgi nurodo, kad iki 500 MW naujų vėjo elektrinių galima integruoti be papildomų investicijų į tinklo plėtrą (išskyrus 4,9 mln. EUR naujų pastočių statybai).

Tuo metu pavienių elektrinių integravimas į skirstomąjį tinklą nulemtų lankstesnį vėjo jėgainių pasiskirstymą šalies teritorijoje, mažesnius perdavimo nuostolius, didesnį elektros energijos suvartojimą gamybos vietose ir tolygesnes tinklo apkrovas.

Vėjo elektrinės taip pat gali teikti ir sistemines paslaugas, kurios prisidėtų prie didesnio tinklo stabilumo. Vėjo elektrinės jau dabar elektros tinklams tiekia reaktyviąją galią, tačiau galėtų teikti ir dažnio palaikymo paslaugas, taip pat yra pajėgios reaguoti į elektros energijos paklausos svyravimus. Tai įrodė ir Australijoje atliktas eksperimentas, kurio metu Prancūzijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Neoen“ pademonstravo, kad vėjo jėgainių parkas gali teikti dažnio kontrolės paslaugas Australijos tinklui ir tuo pačiu sumažinti elektros energijos kainas.

Atsižvelgiant į Nacionalinės energetikos strategijos projekte numatytą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, ypač svarbu, kad elektros tinklų operatoriai jau šiandien ruoštųsi priimti didesnius atsinaujinančios energetikos kiekius, nes tikėtina, kad kito dešimtmečio viduryje vėjo pagamintos elektros ir biržos kaina susilygins, ir tuomet vėjo elektrinių projektai bus vykdomi komerciniu pagrindu.

Nauda regionams

Vėjo energetikos sektoriui būdingas regioniškumas – projektai įprastai vykdomi mažiau apgyvendintose vietovėse. Ne išimtis ir Lietuva – iki šiol daugiausia projektų įgyvendinta Skuodo, Palangos, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse. Čia sukurtos darbo vietos, nauda pasireiškia ir per paramą vietos bendruomenėms, nutiestus kelius, nuomos mokesčius žemės savininkams ir nekilnojamo turto mokesčius savivaldybėms.

Skaičiuojama, kad kiekvienas instaliuotas megavatas sausumoje reiškia mažiausiai 1 mln. eurų investicijų. Kiekvienas 1000 eurų investicijų į vėjo energetikos sektorių reiškia 250 eurų pajamų kitoms pramonės šakoms, tarp kurių – metalo, chemijos, statybų, infrastruktūros, inžinerijos pramonė. Statant vieną vėjo jėgainių parką, prie projekto gali prisidėti net iki 30 skirtingose srityse besispecializuojančių vietos bendrovių.