Naujienos
Lietuvos vizija: 100 proc. elektros – iš atsinaujinančių šaltinių
2018-11-23

Visai neseniai Lietuva tapo pirmąja Vidurio ir Rytų Europos valstybe, patvirtinusia atsinaujinančių išteklių naudojimu grįstą energetikos strategiją. Nedidelė Baltijos regiono valstybė, vos prieš dešimtmetį atsisakiusi atominės energetikos, šiemet žengė tvirtą žingsnį atsinaujinančios energetikos link. Jau 2050 m. visa šaliai reikalinga elektros ir šilumos energija bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o reikšmingiausias vaidmuo siekiant šio tikslo atiteks vėjo energetikai.

„Vėjuotomis dienomis Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamina iki trečdalio šaliai reikalingos elektros energijos. Vidutiniškai per metus jose pagaminama apie 12 proc. elektros poreikio. Tai reiškia, kad vėjo jėgainių sugeneruojamos elektros energijos pakanka 700 tūkst. namų ūkių – t. y., maždaug 1,4 mln. arba pusei šalies gyventojų“, – skaičiuoja Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, o kartu su pavienėmis turbinomis šalyje iš viso instaliuota 540 MW galios vėjo elektrinių, per metus pagaminančių apie 1,3 TWh elektros energijos. Tačiau A. Radavičius pastebi, kad Lietuvos potencialas vystyti vėjo energetiką yra kur kas didesnis – tam palankių vietų gausu tiek sausumoje, tiek ir Baltijos jūroje.

Stovėdamas šalia 130 metrų aukščio turbinos didžiausiame šalies vėjo jėgainių parke, įsikūrusiame netoli 8 tūkst. gyventojų turinčio pasienio miestelio Pagėgių, jis pastebi, kad vėjo energetikos sektoriaus naudą šaliai galima įvertinti iš dviejų pusių. Pirmoji – žinoma, pagamintos elektros energijos kiekis. Antroji – investicijos bei darbo vietos atokesnėse savivaldybėse. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad statant vieną vėjo jėgainių parką pajėgas suvienija iki 30 skirtingose srityse besispecializuojančių bendrovių.

Vėjo energetikos sektorius Lietuvoje jau yra pritraukęs arti 1 mlrd. eurų investicijų. „EuroObserv’ER“ skaičiuoja, kad Lietuvos vėjo energetikos sektoriuje nuolat dirba 1,6 tūkst. specialistų, sektoriaus metinė apyvarta siekia 60 mln. eurų. Visuomenės nuomonės apklausų duomenys rodo, kad tolesnę vėjo energetikos plėtrą palaiko 3 iš 4 šalies gyventojų.

100 proc. švarios elektros link – po vieną laiptelį

Artimiausiais metais vėjo energetikos sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikai, o tuo pačiu ir jėgainėse pagaminamos elektros energijos kiekis, turėtų pastebimai augti. Kiek anksčiau šiemet Parlamento vienbalsiai patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad 2030 m. Lietuvoje gaminama energija sudarys 70 proc. bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos. 45 proc. suvartojamos elektros ir 90 proc. šilumos energijos turės būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. 

Strategijoje numatoma, kad daugiausia elektros energijos bus sugeneruojama iš vėjo – planuojama, kad jau 2030 m. vėjo jėgainių parkuose bus pagaminama apie 4 TWh arba virš 30 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Vadinasi, per artimiausią dešimtmetį elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse turėtų išaugti tris kartus. Likusią jos dalį ketinama pagaminti iš kitų atsinaujinančių energijos šaltinių: iš saulės šviesos numatoma pagaminti 22 proc., iš biokuro – 16 proc., iš hidroenergijos – 8 proc., o iš biodujų – 1 proc.

Dar po dvidešimties metų – 2050-aisiais – Lietuva 100 proc. elektros energijos ir šilumos poreikį planuoja patenkinti savarankiškai ir iš atsinaujinančių šaltinių. Reikšmingiausią indėlį į švarios energetikos plėtrą įneš vėjo energetika – numatoma, kad vėjas bus pagrindinis elektros energijos generatorius Lietuvoje, per metus pagaminantis virš 10 TWh elektros energijos sausumoje ir jūroje. Tai reiškia, kad Lietuva ketina prisijungti prie tokių valstybių kaip Danija, Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija, Portugalija ar Airija, kurios ketina visiškai atsisakyti iškastinio kuro elektros energijai gaminti.

Tai – reikšmingas pokytis šalyje, kuri 2009-aisiais uždarė vienintelę atominę elektrinę, veikusią Ignalinos mieste ir pagamindavusią apie 70 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Tuomet Lietuva tapo visiškai priklausoma tiek nuo elektros energijos, tiek ir nuo gamtinių dujų importo iš kaimyninės Rusijos. 

Neturėdama beveik jokių mineralinių išteklių, tokių kaip gamtinės dujos ar nafta, mažiau nei 3 mln. gyventojų turinti Lietuva ilgai svarstė, kokį kelią energetikoje pasirinkti. Politikų noras statyti naują atominę elektrinę smarkiai susvyravo, kai 2012 m. įvykusiame referendume 65 proc. balsavusių gyventojų pasisakė prieš atominę energetiką.

Kiek vėliau, 2014 m. šalies uoste – Klaipėdoje – buvo atidarytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kuris išsprendė gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo klausimą. 2016-aisiais pradėjo veikti elektros energijos tiekimą diversifikavusios jungtys: „NordBalt“ – tarp Lietuvos ir Švedijos, „LitPol Link“ – tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tačiau diskusijos dėl elektros energijos gamybos vyko iki pat 2018 m., kuomet buvo patvirtinta naujoji Lietuvos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija.

Detalus planas paruoštas, investuotojai laukia aukcionų

Naujoji strategija numato, kad iki 2050 metų Lietuva planuoja pasigaminti 100 proc. reikalingos elektros energijos ir šilumos energijos iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. Ją įgyvendinti siekianti Lietuvos energetikos ministerija neseniai pristatė artimiausiems penkeriems metams numatytų priemonių planą.

„Pirmą kartą Lietuvos energetikos strategijai parengtas labai konkretus įgyvendinimo priemonių planas, integruojantis skirtingus – energetikos, transporto ir klimato – sektorius. Šiame plane nubrėžti konkretūs tikslai ir darbai, reikalingos investicijos bei naujosios Strategijos nešama nauda visuomenei“, – išplatintame pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Jis išryškino didžiausius pokyčius, lemsiančius plane numatytus darbus, tarp kurių ir atsinaujinančios energetikos – tiek didžiosios (vėjo), tiek ir mažosios (saulės) – plėtra.

Savo ruožtu investuotojai nekantriai laukia žinių dėl būsimų aukcionų – naujoji jų tvarka šiuo metu svarstoma Parlamente. Kol kas aišku, kad aukcionai Lietuvoje bus technologiškai neutralūs – juose galės dalyvauti visi elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo, saulės, biomasės ir kitų – gamintojai. Aukcionų ir kitų skatinamųjų priemonių pagalba tikimasi  gamybą iš atsinaujinančių išteklių nuo 2,4 TWh 2017 m. padidinti iki 5 TWh 2025 m., ir iki 7 TWh 2030 m.  Pirmasis aukcionas turėtų įvykti kitų metų pabaigoje.