Naujienos
Lietuvos tikslas – 100 proc. elektros iš atsinaujinančių šaltinių: kaip tai pasiekti?
2019-03-28

Jau po 30 metų visą suvartojamą elektros energiją Lietuva turės savarankiškai pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tokį ambicingą tikslą šalis išsikėlė Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Šiuo metu jau įsibėgėja pirmieji įgyvendinimo darbai, o antroje metų pusėje laukiama pirmojo aukciono, kuriame atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai varžysis dėl galimybės juos įgyvendinti. Visgi, į ką svarbu atsižvelgti siekiant užsibrėžtų tikslų? Kokius kertinius aspektus mato visuomenė, o kokius ekspertai?

Gyventojų lūkesčiai: aiškumas ir politikų atskaitomybė

Ne mažiau reikšmingi nei strategijoje iškeltas galutinis tikslas bus ir tarpiniai pasiekimai. Štai jau 2025-aisiais iš atsinaujinančių šaltinių turėsime gaminti dvigubai daugiau elektros energijos – 5 TWh. Skaičiuojama, kad tai leistų importo poreikį sumažinti net 30 proc. Ilguoju laikotarpiu judant tikslų link bus itin svarbios aiškios sąlygos atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams, politinė valia ir visų atsakingų institucijų bendradarbiavimas. 

Būtent tokį receptą, kaip rodo neseniai atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenys, sėkmingam strategijos įgyvendinimui mato šalies gyventojai. Net 41 proc. jų svarbiausiu aspektu siekiant strateginio tikslo 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių laiko aiškias sąlygas atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams. Trečdalis įsitikinę, kad tam būtinas visuomenės palaikymas ir atskaitomybės reikalavimas iš politikų bei atsakingų institucijų. Tokia pati dalis akcentuoja ir politinės valios bei nuoseklumo būtinybę. Dar 25 proc. akcentuoja ir glaudų atsakingų institucijų bendradarbiavimą.

Akivaizdu: šalyje vykstant intensyvioms diskusijoms apie atsinaujinančią energetiką, gyventojai taip pat vis aktyviau ja domisi. Tad jų išskirti prioritetai yra iš tiesų solidūs ir siunčia aiškią žinutę apie susiformavusius lūkesčius.

Ekspertai kelia klausimus dėl aukcionų tvarkos

Panašios nuomonės laikosi ir strategijos įgyvendinimą stebintys Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos ekspertai. Pastebime, kad tiek aiškios sąlygos, tiek ir atsakingų institucijų bendradarbiavimas turėtų reikšti labai konkrečius paaiškinimus ar labai konkrečių ir kartu reikšmingų sprendimų paieškas.

Vienas iš svarbiausių klausimų – naujoji aukcionų tvarka, kuomet dėl tos pačios numatomos instaliuoti galios kvotos varžysis vėjo, saulės, biomasės ir kitų atsinaujinančios energetikos rūšių projektai. Naujoji tvarka numato, kad aukcionų laimėtojai turės patys padengti prisijungimo prie tinklo išlaidas ir įsipareigoti gaminti tam tikrą elektros energijos kiekį. Pagaminus mažiau nei 80 proc. numatyto kiekio gali tekti mokėti baudas.

Be to, vystytojams atiteks ir elektros energijos balansavimo atsakomybė, kuri anksčiau atitekdavo tinklo operatoriui. Kitaip tariant, jie patys turės prognozuoti elektrinėje pagaminamos elektros energijos kiekius ir netikslių prognozių atveju padengti trūkumą pirkdami elektros energiją balansavimo rinkoje. Tai – tik keletas pavyzdžių, tačiau jie aiškiai iliustruoja, jog vystytojai turės prisiimti gana aukštas rizikas iš finansinės pusės, o tai gali kelti ir klausimų, ir nerimo.

Energetinis saugumas – nacionalinio saugumo dalis

Siekiant įgyvendinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, bus labai svarbus ir dar vienas aspektas. Atsakingoms institucijoms teks ieškoti būdų, kaip suderinti du esminius ir tarpusavyje itin glaudžiai susijusius Lietuvos tikslus – nacionalinį ir energetinį saugumą. Dokumente numatoma, kad ateityje daugiausia elektros gaminsime vėjo jėgainėse, tačiau kariuomenė pastebi, kad jėgainės gali kliudyti efektyviam oro erdvę stebinčių radarų darbui. Tai reiškia, kad teks spręsti kylantį iššūkį ir suderinti abu tikslus – užtikrinti tiek vėjo energetikos plėtrą, tiek ir oro erdvės saugumą.

Patarimų ir rekomendacijų šiuo klausimu yra parengusios europinės institucijos, tokios kaip „Eurocontrol“, jų galima teirautis užsienio valstybių, laikomų vėjo energetikos pirmūnėmis. Gerųjų pavyzdžių jau fiksuojama ir Lietuvoje – dar praėjusiais metais, sudarius sutartį dėl dalinio finansavimo su parkų vystytojais, krašto apsaugos struktūros įsigijo trumpo nuotolio kompensacinius radarus (angl. gap filler). Jie turėtų būti pradėti naudoti iki šių metų pabaigos ir turėtų padėti stebėti oro erdvę aplink vėjo jėgainių parkus Šilutės ir Tauragės rajonuose. 

Tokie pavyzdžiai parodo, kad bendradarbiaudami galime išspręsti pačius įvairiausius iššūkius. Būtent bendradarbiavimas padėjo pagrindus strategijai, ties kuria glaudžiai dirbo visi: Energetikos ministerija, Seimas, kitos atsakingos institucijos, atsinaujinančios energetikos įmones vienijančios asociacijos ir kiti. Taip pat nuosekliai dirbdami toliau, galime sėkmingai ją įgyvendinti.

Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Reprezentatyvų tyrimą, kurio duomenys naudojami komentare, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra OMD. Atliekant tyrimą, internetu buvo apklausti 1073 18-74 m. amžiaus interneto vartotojai.