Naujienos
Įvardijo vėjo energijos perspektyvas Lietuvoje
2017-06-19

Gal atsinaujinanti energija nėra absoliučiai žalia, bet nieko nėra absoliučiai žalio – alternatyvos dar baisesnės, LRT RADIJUI sako Florencijos universiteto doktorantė inžinierė Agota Mockutė.

Pasak jos, ir kasant, ir naudojant iškastinį kurą, aplinkai kenkiama visą laiką. O vėjo energetika gamtą tausoja labiau, be to, dabar technologijos kuriamos tokios, kad aplinkai būtų padaryta kuo mažiau žalos. Vėjo energijos gaminamą elektros energiją pasaulis naudoja vis dažniau Pasak Pasaulinės vėjo energetikos tarybos, turbinų išgaunama vėjo energija, verčiama į elektros energiją, yra viena sparčiausiai augančių energetikos technologijų per pastaruosius du dešimtmečius. Aukšti bokštai su besisukančiais sparnais dažniausiai statomi laukuose, arčiau jūros ar net vandenyje. Būtent su vandens vėjo turbinomis dirba lietuvė A. Mockutė. 24 metų Florencijos universiteto doktorantė kompiuteriu kuria kodą, kaip padidinti šios energijos naudojimą pritaikant jūros bangų energiją. „Vandens vėjo turbinos, stovinčios vandenyje, būna daug didesnės – 100 metrų aukščio, o vienas sparnelis – kokių 60 metrų. Aš modeliuoju bangų verčiamąją jėgą – kompiuteryje simuliuoju visus jūros procesus, nes kai struktūros tokios didelės, neapsimoka iškart jų statyti vandenyje, juk gali neveikti“, – aiškina A. Mockutė. Taigi, priduria ji, dėl to pirmiausia vykdomos simuliacijos, kad būtų patikrinta, ar gera vieta, ar pakankamai stiprus vėjas, ar nekliudo žmonėms, kokio stiprumo pati struktūra turėtų būti. Iš vėjo energijos gaminamą elektros energiją pasaulis naudoja vis dažniau. Pavyzdžiui, nuo šių metų Nyderlanduose traukiniai varomi vien tik vėjo energija. A. Mockutė tvirtina, kad tai – mūsų ateitis: „Danija šią sritį veda į priekį – 2015 m. 42 proc. buvo iš vėjo energijos. Vokietija labai stipri, Portugalija naudoja jūros vėjo energiją, nes turi Atlanto vandenyną. Kinija kasmet labai daug investuoja pinigų.“ Alternatyvos baisesnės Tačiau atsinaujinančios energijos šaltiniai dar nėra visiškai patikimi, todėl reikia išmokti ją kaupti. „Atsinaujinanti energija šiek tiek nepastovi – vėjas gali pūsti, gali nepūsti, saulė gali šviesti, gali nešviesti. Dėl to labai svarbu energiją kaupti baterijose. Kitas būdas – šalims susijungti energijos tinklais. Pavyzdžiui, Lietuva su Lenkija ir Švedija susijungia“, – pastebi A. Mockutė. Skeptikai mano, kad vis dėlto net ir tokia energija ne tokia jau žalia. Mokslininkė sutinka, kad iš dalies aplinka žalojama – bet tik kol vėjo turbinos gaminamos ir pastatomos, be to, technologijos kuriamos tokios, kad aplinkai būtų padaryta kuo mažiau žalos. „Juk ir kasant, ir naudojant iškastinį kurą, aplinkai kenkiama visą laiką. Gal atsinaujinanti energija nėra absoliučiai žalia, bet nieko nėra absoliučiai žalio. Alternatyvos dar baisesnės“, – mano A. Mockutė. Lietuva turi daug galimybių plėsti šią sritį Lietuva priskiriama nedidelio bei vidutinio stiprumo vėjų regionui. Čia šiuo metu veikia bent 155 vėjo elektrinės ar jų parkai, kurių bendra galia siekia 500 megavatų. Pasak asociacijos „Wind Europe“ vadovo Gileso Dicksono, mūsų šalis, pagaminanti apie 11 proc. bendro elektros poreikio iš vėjo, yra tarp 10 geriausių Europoje. Inžinierė A. Mockutė mano, kad Lietuva turi daug galimybių plėsti šią sritį: „Turime ir plotų, kuriuos dar būtų galima išnaudoti. Be to, technologija tobulėja: anksčiau iš vieno bokštelio vėjo turbinos būdavo gaunama apie 500 kilovatų, o dabar galima gauti 5 megavatus. Lietuvoje didžiąją dalį energijos būtų galima sukaupti ir iš bangų kolektorių. Tik dar vyksta tyrimai, ar nekliudo žvejybai, kiek toli [nuo kranto] reikėtų pastatyti ir pan.“ Be to, pabrėžia mokslininkė, šalys galėtų jungtis – tarkim, Vokietija pagamina per daug energijos, tad dar sumoka Lenkijai, kad ši energijos perteklių pasiimtų.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/energetika/ivardijo-vejo-energijos-perspektyvas-lietuvoje.d?id=74897974