Naujienos
2019-ųjų akcentai: pirmasis aukcionas ir naujienos dėl jūros
2018-12-19

Kitąmet visu pajėgumu startuos naujosios Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo darbai. Tai reiškia, kad sulauksime ir atsinaujinančios energetikos projektų  vystytojams skirtų aukcionų, tolesnio jų tvarkaraščio ir pirmųjų žinių dėl vėjo energetikos plėtros jūroje. 

Per ketverius metus – 300 MW vėjo

Kiek anksčiau šį mėnesį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planui. Jame numatyti uždaviniai ir priemonės dokumente iškeltiems tikslams pasiekti iki 2022 m.

Kaip išplatintame pranešime paskelbė ministerija, tarp svarbiausių šiame plane įrašytų uždavinių – elektros energijos importo mažinimas ir vietinės elektros energijos gamybos didinimas – tikimasi iki 2022 m. elektros energijos importą sumažinti beveik trečdaliu. Šio tikslo bus siekiama plėtojant atsinaujinančią energetiką – planuojama, kad iki 2022 m. Lietuvoje atsiras apie 300 MW naujų vėjo bei apie 200 MW saulės jėgainių. Konkretus pasiskirstymas pagal atsinaujinančios energetikos technologijas priklausys nuo aukcionų rezultatų.

Skatinant inovacijas strategijos įgyvendinimo plane numatytas tikslas iki 2022 m. sukurti palankią ir draugišką teisinę aplinką energetikos srities inovacijų kūrėjams bei numatytos paskatos energetikos startuoliams kurtis.

Laukdami aukcionų, stebime rezultatus kitose šalyse

Šiuo metu patvirtinimo Parlamente laukia Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimai dėl naujojo aukcionų modelio. Juos priėmus, pirmojo aukciono dėl 0,3 TWh galima tikėtis trečiąjį kitų metų ketvirtį. 

Kol laukiame aukcionų Lietuvoje, stebime jų rezultatus kitose šalyse. Štai gruodžio pradžioje Danijoje įvyko mišrus aukcionas dėl 165 MW instaliuotos galios. Jame galėjo dalyvauti saulės ir sausumos vėjo jėgainių projektų vystytojai. Pasiūlymų kiekis, kurio sulaukta iš investuotojų, gerokai viršijo aukcionuojamą megavatų kiekį – pateikta net 17 projektų, kurių galia kartu sudėjus siekė net 540 MW, o biudžetas – 34 mln. eurų. Tarp šešių nugalėtojų buvo 3 vėjo ir 3 saulės jėgainių projektai. Susumavus, jų galia siekia 104 MW. Vidutinė aukcione paskirstyta subsidija siekė 0,31 euro cento už kilovatvalandę.

Kiek anksčiau vykusiame aukcione Lenkijoje 23 sausumos vėjo jėgainių projektų vystytojai pateikė 31 pasiūlymą dėl 1 GW. Jų pasiūlytos kainos svyravo nuo 37 iki 50 EUR/MWh. „Tai – itin konkurencingos kainos. Jos žemesnės nei užfiksuotos neseniai Vokietijoje ir Prancūzijoje vykusiuose aukcionuose. Tokios žemos kainos reiškia ir tai, kad Lenkijos vyriausybė išnaudojo vos 55 proc. biudžeto, kurį buvo numačiusi aukcionui. Tai reiškia, kad papildomų 850 MW aukcionui bus galima numatyti beveik 2 mlrd. eurų“, – vertina „WindEurope“ generalinis direktorius Giles Dickson.

Žvelgiant į aukciono rezultatus kaimyninėje Lenkijoje, panašių rezultatų galime tikėtis ir Lietuvoje. Vis dėlto, rezultatai labai priklausys ir nuo paties aukciono modelio. Jis šiuo metu baigiamas dėlioti Seime, o iki vasaros turės būti paruošti ir reikalingi poįstatyminiai teisės aktai.

Sulauksime žinių dėl galimybių Baltijos jūroje

Visai neseniai Energetikos ministerija paskelbė ekspertų konkursą atlikti studiją dėl atsinaujinančios energijos elektrinių plėtros Lietuvos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje.  Jų bus prašoma nustatyti zonas Baltijos jūros Lietuvos teritorijoje, kur būtų galima įrengti ir plėtoti 200, 300, 400, 500, 600, 700, 1000, 1300, 1600 ir 3350 MW galios elektrinių parkus.

Tarpinė studija turėtų būti parengta iki kitų metų vasario 15 d., o galutinė iki gegužės 1 d.  Tai leis vėl grįžti prie diskusijų dėl vėjo energetikos plėtros jūroje, kurios buvo nutrūkusios, kai 2017 metais įsigaliojo įstatymų pakeitimai, įtvirtinę išskirtinę Vyriausybės teisę tirti energetinius jūros išteklius.

Elektros kaina biržoje suksis apie 53 EUR/MWh

Šie metai buvo pažymėti elektros energijos kainų augimu. Rugpjūtį ir rugsėjį kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo netgi perkopusi 59 EUR/MWh.

Įtakos tam turėjo vietinės gamybos, taip pat – ir iš vėjo svyravimai, keletą mėnesių trukęs „NordBalt“ remontas ir, žinoma, globalūs veiksniai. Tarp jų – žaliavų ir taršos leidimų kainos, vyraujančios meteorologinės sąlygos, išsekinusios Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuarus, ir pan. 

Globalūs veiksniai veiks elektros energijos kainas ir kitąmet. Jeigu jie spaus kainas judėti aukštyn, bent metų pradžioje augimą turėtų pristabdyti elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse. Pirmieji metų mėnesiai, visai kaip ir paskutiniai, pasižymi geru vėjingumu. Atsižvelgiant į numatomą elektros energijos sisteminę kainą, kitiems metams galime prognozuoti, kad elektros energijos kaina Lietuvos zonoje svyruos tarp 50-55 EUR/MWh.

Tiesa, įtakos elektros energijos kainai biržoje gali turėti Astravo atominės elektrinės paleidimas, jeigu jis visgi įvyks kitąmet, kaip planuoja Baltarusijos vyriausybė. Tuomet įsigaliotų neseniai priimto įstatymo dėl Astravo branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia ir keliančia nacionalinę grėsmę nuostatos, pagal kurias Lietuvos ir Baltarusijos energijos srautai būtų lygus 0 MW. Tai, galėtų išauginti elektros energijos kainą biržoje.